Europos Sąjungoje vis garsiau svarstoma įvesti amžiaus ribą socialiniams tinklams, o kai kurios šalys jau ruošia konkrečius planus. Diskusijas įkaitino Australijos sprendimas uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei 16 metų – tai buvo vienas pirmųjų tokių bandymų pasaulyje.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen gegužės 12 dieną pareiškė, kad Bendrija gali pasiūlyti visai ES taikomą sprendimą dar šią vasarą. Pasak jos, technologijos vystosi žaibiškai ir vis giliau įsiskverbia į vaikystę bei paauglystę, todėl minimalaus amžiaus klausimo nebegalima atidėlioti.
„Matome, kaip greitai technologijos keičia vaikų ir paauglių kasdienybę, todėl diskusijų dėl minimalaus amžiaus nebegalima ignoruoti“, – sakė Ursula von der Leyen.
Ką sako ekspertai?
Neuropsichiatras Theo Compernolle, siejamas su Belgijos iniciatyvomis dėl vaikų skaitmeninių įpročių, tokį ribojimą vertina palankiai. Jo teigimu, ilgas slinkimas telefone dažnai pakeičia veiklas, kurios yra svarbios raidai: sportą, gyvą bendravimą, pomėgius ir poilsį.
Compernolle taip pat pabrėžia, kad socialiniuose tinkluose paaugliai gali lengvai susidurti su žalingu turiniu, o platformos turi priklausomybę skatinančių savybių. Dėl to, anot jo, socialiniai tinklai turėtų būti reguliuojami panašiai kaip kitos rizikingos vartojimo sritys, kuriose taikomos amžiaus ribos.
„Tai panašu į alkoholį ar rūkymą: net suaugusiesiems tai nėra geras įprotis, todėl turime amžiaus ribas“, – sakė Theo Compernolle.
Vis dėlto EU Kids Online tyrimų tinklo atstovė, sociologė Giovanna Mascheroni perspėja, kad draudimas ne visada duoda lauktą rezultatą. Remdamasi Australijoje publikuotais duomenimis, ji teigia, kad amžiaus patikra praktikoje stringa: nors dalis nepilnamečių paskyrų dingo, didelė dalis vaikų vis tiek randa kelių likti platformose.
Kitas pavojus, apie kurį kalba Mascheroni, yra migracija į mažiau prižiūrimas erdves. Jei populiarios platformos tampa neprieinamos, dalis nepilnamečių pereina į alternatyvias, kur saugumo taisyklės silpnesnės, o turinio moderavimas – menkesnis, įskaitant pokalbių sistemas, paremtas DI.
„Problema ta, kad tokios sistemos gali būti įtikinamos vien dėl bendravimo manieros, o ne dėl to, kad pateikia patikimą informaciją“, – sakė Giovanna Mascheroni.
Jos siūlomas kelias – ne absoliutus draudimas, o griežtesnė platformų atsakomybė: saugumo ir privatumo reikalavimai, vaikų teisių apsauga, privalomas rizikų vertinimas ir veiksmingesnės priemonės prieš žalingą turinį. Toks požiūris dera su ES kryptimi stiprinti skaitmeninių paslaugų kontrolę ir didinti didžiųjų platformų atsakomybę.
Ką galvoja patys paaugliai?
Paauglių nuomonės taip pat išsiskiria. Dalis jų pritaria minčiai, kad jaunesniems vaikams socialiniai tinklai gali būti per ankstyvi, tačiau 16 metų riba kai kam atrodo per aukšta ir neatitinkanti realybės, kurioje bendravimas ir informacija persikelia į skaitmenines erdves.
Kiti paaugliai draudimą palaiko būtent dėl turinio, kuris daro spaudimą savivertei ir kūno įvaizdžiui. Jie pabrėžia, kad socialiniuose tinkluose dažnai dominuoja idealizuotos išvaizdos, griežtų dietų ar intensyvaus sporto pavyzdžiai, o kontekstas ir rizikos lieka nutylėtos.
Artimiausiais mėnesiais ES diskusija suksis apie tai, kas praktiškai būtų laikoma veiksminga amžiaus patikra, kaip nepažeisti privatumo ir kaip užkirsti kelią vaikų perėjimui į mažiau saugias platformas. Tuo pat metu kai kurios valstybės narės, įskaitant Prancūziją, Ispaniją ar Graikiją, svarsto nacionalinius sprendimus, kurie galėtų tapti bandomaisiais modeliais visai Bendrijai.
Leave a Reply