Šiaulių regiono savivaldos atstovų delegacija, kurioje dalyvavo ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, lankėsi Zadaro mieste bei Zadaro apskrityje Kroatijoje. Vizito metu daugiausia dėmesio skirta ES fondų finansuojamiems projektams, investicijų pritraukimui ir praktiniam regioninės plėtros planavimui.
Susitikimuose Kroatijos partneriai pristatė pagrindines Zadaro plėtros kryptis ir tai, kaip savivalda derina infrastruktūros atnaujinimą su turizmo, transporto ir viešųjų paslaugų plėtra. Šiaulių regiono atstovams aktualiausia buvo, kokie sprendimai leidžia projektus įgyvendinti greičiau ir su mažesnėmis rizikomis.
ES fondai ir regionų plėtra
Delegacija domėjosi, kaip ES finansavimas panaudojamas didesniems infrastruktūros projektams ir kokie valdymo modeliai padeda užtikrinti ilgalaikę naudą gyventojams. Tokie vizitai paprastai tampa proga palyginti, kaip skirtingos savivaldybės planuoja prioritetus, vertina projektų atsiperkamumą ir matuoja poveikį gyvenimo kokybei.
Praktinis aspektas ypač svarbus, nes ES lėšomis finansuojami projektai dažnai reikalauja aiškių rodiklių, griežtų terminų ir nuoseklaus pirkimų organizavimo. Regionams tai reiškia ne tik naują infrastruktūrą, bet ir stipresnius administracinius gebėjimus, kurie vėliau praverčia pritraukiant papildomas investicijas.
Ryšiai, sportas ir bendri interesai
Zadaro meras Šime Erlić susitikimuose akcentavo Lietuvos ir Kroatijos ryšius bei panašius abiejų šalių raidos etapus po nepriklausomybės atkūrimo XX amžiaus pabaigoje. Pasak jo, bendrumo jausmą stiprina ir sportas, ypač krepšinis, kuris abiejose šalyse išlieka viena ryškiausių tapatybės dalių.
Vizito metu Šiaulių regiono delegacija apsilankė Zadaro sporto centre „Višnjik“, kuriame aptarta sporto infrastruktūros plėtra ir jos valdymas. Šis klausimas savivaldybėms aktualus ne tik dėl renginių ar sporto paslaugų, bet ir dėl finansinio tvarumo, partnerystės modelių bei pastatų eksploatacijos kaštų.
Augantis bendradarbiavimas ir naujos nišos
Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas pažymėjo, kad Lietuvos ir Kroatijos bendradarbiavimas kasmet stiprėja tiek ekonomikos, tiek kultūros srityse. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dvišalė prekyba per pastaruosius metus augo apie 30 proc., o papildomų galimybių ieškoma farmacijos, medicinos, informacinių technologijų ir inovacijų sektoriuose.
Vizito pabaigoje aptartos tolesnės regionų partnerystės kryptys ir formos, kurios leistų sistemingiau dalytis patirtimi. Tikimasi, kad tokie kontaktai gali virsti bendrais projektais, kurie apimtų tiek investicijų pritraukimą, tiek savivaldybių kompetencijų stiprinimą.
Leave a Reply