Rusijos karo Ukrainoje dinamika pastarosiomis savaitėmis ima keistis Ukrainos naudai: kai kuriuose ruožuose Maskva praranda daugiau teritorijos, nei užima naujos. Šią tendenciją stiprina ne tik fronto situacija, bet ir vis dažnesni Ukrainos bepiločių smūgiai į taikinius Rusijos gilumoje.
Simboliškas ženklas buvo gegužės 9 dienos paradas Maskvoje, kuris įprastai skirtas demonstruoti karinę galią. Šį kartą renginyje buvo juntamas atsargumas: mažiau demonstruojamos technikos ir akivaizdžiai didesnis dėmesys saugumui, ypač dėl dronų grėsmės.
Vakarų analitikų vertinimu, pastarųjų 30 dienų laikotarpiu Rusija neteko kontrolės dalyje teritorijų, o tai retas atvejis, lyginant su ilgesniais karo etapais. Teritorijų pokyčius lemia kelios priežastys: Ukrainos gynybos linijų sutvirtinimas, tikslesnė artilerijos žvalgyba ir efektyvesnės atakos prieš Rusijos logistiką.
Ne mažiau svarbus veiksnys – Rusijos mobilizaciniai iššūkiai ir patiriami nuostoliai. Nors skirtingi šaltiniai pateikia nevienodus skaičius, bendras vertinimas sutampa: nuostoliai išlieka dideli, o papildymo tempas ne visuomet kompensuoja fronto poreikius, ypač specializuotų pajėgumų srityse.
Augant dronų vaidmeniui, karas vis labiau persikelia ir į Rusijos teritoriją. Ukrainos bepiločiai vis dažniau pasiekia energetikos bei pramonės objektus toli nuo sienos, o tai verčia Rusiją didinti oro gynybos pajėgas ir peržiūrėti infrastruktūros apsaugą.
Ypatingą dėmesį kelia smūgiai naftos perdirbimo ir logistikos grandinei, nes tokie taikiniai tiesiogiai susiję su kariuomenės aprūpinimu ir valstybės pajamomis. Būtent todėl kiekviena sėkminga ataka prieš rafinerijas ar terminalus turi platesnį efektą nei vienkartinė žala – ji didina spaudimą sistemai, kuri palaiko karo ekonomiką.
Ekspertai pabrėžia, kad šios tendencijos dar nereiškia staigaus lūžio, tačiau rodo aiškų pokytį: Ukraina vis geriau išnaudoja asimetrinius pajėgumus, o Rusijai vis sunkiau vienu metu išlaikyti puolimą fronte, dengti logistiką ir apsaugoti tolimus objektus. Artimiausi mėnesiai gali būti lemtingi, ar šis spaudimas virs ilgalaikiu strateginiu pranašumu.
Leave a Reply