JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikime Pekine dėmesio centre atsidūrė ne tik geopolitika, bet ir dvi technologijų kryptys, galinčios nulemti derybų baigtį: kritiniai mineralai ir JAV bendrovių prieiga prie Kinijos rinkos. Į vizitą kartu vyko ir svarbūs technologijų sektoriaus vadovai, tarp jų „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, „Tesla“ vadovas Elonas Muskas ir „Apple“ vadovas Timas Cookas.
Šis formatas siunčia signalą, kad ekonomika ir technologijos Vašingtonui yra vienas svarbiausių prioritetų. Pastaraisiais metais būtent puslaidininkių eksporto ribojimai, duomenų ir kibernetinio saugumo reikalavimai bei tiekimo grandinių rizikos tapo pagrindiniais JAV ir Kinijos santykių trinties taškais.
Rinka ir lustų eksporto ribojimai
Viena jautriausių temų yra prieiga prie Kinijos rinkos JAV technologijų įmonėms ir taisyklės, reguliuojančios pažangių lustų pardavimą. Kinija išlieka viena didžiausių pasaulio technologijų vartotojų rinkų, tačiau užsienio bendrovės čia susiduria su griežta reguliacine aplinka ir geopolitinėmis rizikomis.
Ypatingas dėmesys skiriamas „Nvidia“ pažangių lustų tiekimui, nes būtent jie yra kritinė infrastruktūra DI sistemoms mokyti ir diegti. JAV eksporto kontrolės mechanizmai šioje srityje yra ne tik ekonominis, bet ir nacionalinio saugumo instrumentas, todėl bet koks sušvelninimas gali tapti politiškai jautrus JAV vidaus politikoje.
Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokioms bendrovėms kaip „Apple“ ar „Tesla“ svarbiausia gali būti ne vienkartinis proveržis, o labiau prognozuojamos taisyklės. Jų ryšiai su Kinija apima tiekimą, gamybą, vietos vartotojus, konkurenciją ir reguliuotojų sprendimus, todėl stabilumas joms dažnai svarbesnis už antraštes.
Retieji žemės elementai ir kritiniai mineralai
Antra tema, galinti tapti derybų svertu, yra kritiniai mineralai ir retieji žemės elementai, būtini elektromobiliams, baterijoms, vėjo jėgainėms, lazeriams, gynybos pramonei ir pažangiai elektronikai. Pagal Tarptautinės energetikos agentūros duomenis, 2024 metais Kinija sudarė apie 59 proc. pasaulinės retųjų žemių gavybos ir apie 91 proc. jų rafinavimo.
Toks dominavimas reiškia, kad net ir turint alternatyvių telkinių kitose šalyse, didžiausia pridėtinė vertė bei kontrolė išlieka ten, kur vyksta perdirbimas ir rafinavimas. Dėl to eksporto kontrolės ar licencijavimo sprendimai gali tiesiogiai paveikti Vakarų pramonės gamybos tempus ir kainas.
JAV ir sąjungininkai pastaraisiais metais intensyvino pastangas diversifikuoti kritinių mineralų tiekimą, tačiau naujų kasybos ir perdirbimo pajėgumų sukūrimas užtrunka. Todėl derybose Pekinas šią sritį gali naudoti kaip spaudimo priemonę, o Vašingtonas gali siekti patikimesnių ir labiau prognozuojamų tiekimo sąlygų.
„Klausimas yra ne vien apie vieną kelionę ar vieną antraštę, o apie tai, kur link judės DI tiekimo grandinės ir kokie bus būsimi eksporto ribojimai“, – sakė technologijų rinkas stebintis analitikas Danas Ivesas.
Kol kas viešai skelbiama, kad derybos tęsiamos ir apima platesnį klausimų paketą, įskaitant Taivano ir Irano temas bei prekybos santykius. Vis dėlto būtent technologijų sektoriaus sprendimai, susiję su lustais ir kritiniais mineralais, gali greičiausiai turėti tiesioginį poveikį pasaulinėms tiekimo grandinėms ir įmonių investiciniams planams.
Leave a Reply