Vokietijos degalinėse „12 valandos“ taisyklė: fiksuojami pažeidimai ir kyla klausimų dėl kainų skaidrumo

Kas yra „12 valandos“ taisyklė?

Nuo balandžio 1 dienos Vokietijoje įsigaliojo vadinamoji „12 valandos“ taisyklė, skirta riboti degalų kainų kilimą dienos eigoje. Pagal ją degalinės kainas didinti gali tik kartą per dieną, tiksliai vidurdienį, o po to leidžiami tik kainų mažinimai.

Idėja paprasta: sumažinti staigius kainų šuolius ir palengvinti vairuotojams kainų palyginimą. Vis dėlto pirmosios savaitės parodė, kad praktikoje taisyklė ne visada veikia taip, kaip numatyta.

Pažeidimai ir techninės spragos

Vokietijos žiniasklaida fiksavo atvejus, kai po vidurdienio kainos vis tiek būdavo pakeliamos, nors tai turėtų būti draudžiama. Kaip viena iš priežasčių įvardijamos techninės problemos, susijusios su kainų atnaujinimo sistemomis ir jų perdavimu į oficialias stebėsenos platformas.

Vis dėlto dalis tinklų, anot publikacijų, taisyklės laikosi be didesnių trikdžių, todėl vien techniniais nesklandumais paaiškinti visų atvejų neįmanoma. Dėl to vartotojams išlieka klausimas, ar kontrolė ir sankcijos bus pakankamai veiksmingos.

Kaip keitėsi kainos po mokesčių lengvatos?

Situaciją rinkoje papildomai paveikė ir valstybės sprendimai dėl mokesčių. Berlynas nuo gegužės 1 dienos laikinai sumažino degalams taikomus mokesčius, o tai turėjo atpiginti litrą maždaug 0,17 euro.

Vokietijos automobilių klubo ADAC duomenimis, gegužės 8 dieną litro benzino E10 vidutinė kaina siekė 1,984 euro, o dyzelino – 2,025 euro. Kai kuriose degalinėse benzinas buvo atpigęs net žemiau 1,90 euro, o tai rodė pastebimą kritimą, lyginant su ankstesnėmis savaitėmis.

Kodėl vairuotojams skaidrumas vis dar problema?

Nors „12 valandos“ taisyklės tikslas – aiškesnė kainodara, vartotojai ir toliau susiduria su informacijos stoka realiu laiku. Jei kainų pokyčiai fiksuojami netiksliai arba perduodami su vėlavimu, vairuotojams sunkiau suprasti, ar kaina pasikeitė teisėtai.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios priemonės veikia tik tada, kai yra užtikrinamas patikimas duomenų surinkimas, greita priežiūros institucijų reakcija ir realiai taikomos sankcijos. Priešingu atveju taisyklė rizikuoja tapti labiau deklaracija nei kasdienę rinkos praktiką keičiančiu instrumentu.