Atsparumas antibiotikams auga: kodėl įprasti vaistai gali nebeveikti ir ką daryti dabar

Antibiotikai beveik šimtmetį laikomi vienu didžiausių medicinos proveržių, tačiau jų veiksmingumas vis dažniau slysta iš rankų. Visame pasaulyje daugėja bakterijų, kurios išmoksta išgyventi net tada, kai gydymas anksčiau būdavo patikimai veiksmingas.

Šis reiškinys vadinamas antimikrobiniu atsparumu, ir jis apima ne tik antibiotikus, bet ir antivirusinius, priešgrybelinius bei antiparazitinius vaistus. Pasaulio sveikatos organizacija antimikrobinį atsparumą yra įvardijusi kaip vieną didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai.

Kodėl vaistai praranda galią?

Atsparumas atsiranda natūraliai, nes mikroorganizmai nuolat kinta, tačiau problemą stipriai paspartina netinkamas vaistų vartojimas. Kuo dažniau antimikrobiniai vaistai naudojami be reikalo ar neteisingai, tuo daugiau atrankos spaudimo patiria bakterijos, o atspariausios jų formos išgyvena ir plinta.

Praktikoje tai reiškia, kad gydymas gali nebesunaikinti visų ligą sukeliančių mikrobų, o išlikusios atsparios bakterijos vėliau sukelia sunkiau gydomas infekcijas. Be to, antibiotikai veikia ir „gerąsias“ bakterijas, todėl sutrikusi mikrobiota gali sudaryti palankesnes sąlygas atspariems sukėlėjams įsitvirtinti.

Kiek didelė problema pasaulyje?

Skaičiai rodo, kad tai nėra teorinė rizika. 2019 metais nuo vaistams atsparių bakterinių infekcijų pasaulyje mirė bent 1,27 milijono žmonių, o ekspertai perspėja, kad nesiimant veiksmų našta sveikatos sistemoms ir mirtingumas gali toliau augti.

Ypač daug nerimo kelia tai, kad atsparios infekcijos didina gydymo trukmę, komplikacijų riziką ir ligoninių apkrovą. Kartu brangsta gydymas, nes tenka taikyti sudėtingesnius, labiau toksiškus ar mažiau prieinamus vaistus.

Ką galima padaryti jau dabar?

Svarbiausia kryptis – atsakingas antibiotikų skyrimas ir vartojimas. Gydytojai pabrėžia, kad antibiotikai neveikia virusų, todėl jų nereikėtų vartoti peršalimui ar gripui, o paskirtą kursą būtina laikytis tiksliai taip, kaip nurodyta.

Ne mažiau svarbi prevencija: rankų higiena, skiepai, saugi maisto gamyba ir infekcijų kontrolė gydymo įstaigose. Kuo mažiau infekcijų apskritai, tuo rečiau prireikia antibiotikų, o tai lėtina atsparumo plitimą bendruomenėje.

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į aplinkos veiksnius: ligoninių, ūkių ir nuotekų tvarkymo sistemų švarą, nes tokiose vietose atsparūs patogenai gali lengviau daugintis ir patekti į platesnę aplinką. Ilgalaikė išeitis siejama ir su naujų antibiotikų kūrimu bei greitesniais diagnostikos testais, leidžiančiais tiksliau parinkti gydymą.