Dalis žmonių natūraliai prabunda anksti ir produktyviausi būna ryte, kiti energijos piką pasiekia vakare. Šie polinkiai vadinami chronotipais, o dažniausiai jie apibūdinami kaip vyturiai ir pelėdos. Naujesni miego tyrimai rodo, kad nė vienas tipas savaime nėra „geresnis“, tačiau skiriasi tai, kaip lengvai jie prisitaiko prie įprasto darbo ir mokyklos ritmo.
Chronotipas glaudžiai susijęs su cirkadiniu ritmu ir miego hormono melatonino išsiskyrimo laiku. Vyturiams melatonino lygis paprastai pradeda kilti anksčiau vakare, todėl jiems lengviau užmigti ir atsikelti ryte. Pelėdoms melatoninas dažniau „vėluoja“, todėl ankstyvi startai gali virsti nuolatiniu miego trūkumu.
Kodėl vyturiams paprasčiau?
Ekspertai pabrėžia, kad dauguma visuomenės tvarkaraščių yra sukonstruoti ankstyvam ritmui: pamokos, darbo pradžia, paslaugų teikimo valandos dažnai orientuotos į ryto metą. Dėl to vyturiams dažniau pavyksta išlaikyti stabilesnį miego režimą, patirti mažiau vadinamosios cirkadinės trinties. Praktikoje tai reiškia mažiau „kovos“ su žadintuvu ir mažesnę riziką reguliariai neišsimiegoti.
Kartu pažymima ir sezoniškumo įtaka: pavasarį ir vasarą, kai švinta anksti, vyturiams prisitaikyti dar lengviau. Tačiau žiemą, kai rytais ilgiau tamsu, net ir ankstyvo chronotipo žmonėms gali būti sunkiau greitai „įsijungti“, ypač jei trūksta ryškios dienos šviesos.
Su kuo susiduria pelėdos?
Vėlyvo chronotipo žmonėms ankstyvas darbo ar mokyklos grafikas dažnai sukuria nuolatinį neatitikimą tarp biologinio laikrodžio ir socialinių reikalavimų. Jei pelėda priversta keltis anksti, ji gali sistemingai miegoti per trumpai, o tai siejama su prastesne savijauta ir didesne emocinių sunkumų rizika.
Mokslinėje literatūroje dažniau aptariami ryšiai tarp vakarinio chronotipo ir padidėjusios nerimo, depresijos, taip pat kai kurių medžiagų apykaitos sutrikimų rizikos. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia priežastinį ryšį: svarbi dalis gali būti paaiškinama būtent lėtiniu miego trūkumu ir nenuosekliu režimu, kai biologija nuolat „kertasi“ su privalomu grafiku.
Kas svarbiausia, nepaisant chronotipo?
Specialistai sutaria, kad esminis kriterijus yra pakankamas ir reguliarus miegas. Problemų dažniausiai atsiranda tada, kai žmogaus chronotipas neatitinka kasdienių pareigų ritmo ir jis nuolat „taupo“ miego valandas. Ilgainiui tai gali atsiliepti dėmesiui, nuotaikai, darbingumui ir bendrai sveikatai.
„Jei mokyklos ir darbovietės būtų pritaikytos ir vėlesniems chronotipams, sveikatos skirtumai greičiausiai sumažėtų. Nė vienas tipas iš prigimties nėra geresnis, tačiau mūsų sukurta sistema labiau apdovanoja vieną ir baudžia kitą“, – teigia miego tyrėjas.
Geresnei miego kokybei rekomenduojama laikytis pastovios vakaro rutinos, vakare mažinti ryškią šviesą ir ekranų poveikį, o ryte kuo greičiau gauti dienos šviesos. Taip pat pabrėžiama, kad alkoholis nėra priemonė miegui gerinti: jis gali sukelti mieguistumą, tačiau blogina miego struktūrą ir kokybę.
Leave a Reply