Energetikos transformacija keičia skaičiavimus
Lenkijos ekonomika artėja prie etapo, kai ankstesnis augimo receptas, paremtas santykinai pigia darbo jėga ir spartaus eksporto plėtra, ima sekti. BNP Paribas Bank Polska vadovas Przemekas Gdańskis interviu pabrėžia, kad šalia geopolitinių rizikų ryškėja ir struktūriniai iššūkiai, verčiantys ieškoti naujo konkurencingumo pagrindo.
Vienas kertinių klausimų – energijos kaina ir šaltiniai. Pasak jo, ilgalaikėje perspektyvoje branduolinės energetikos projektai gali prisidėti prie stabilesnių ir mažesnių elektros kainų bei didesnės sistemos dekarbonizacijos, o tai tiesiogiai veikia pramonės konkurencingumą.
Gdańskis akcentuoja ir kitą argumentą: anglimi paremta energetika nebesuteikia kainos pranašumo, nes brangsta tiek taršos kaštai, tiek pati gamyba, o rinkoje daugėja nepastovumo. Dėl to energetikos transformacija tampa ne vien aplinkosauginiu, bet ir grynai ekonominiu sprendimu.
Investicijų mastas – trilijonais eurų
Banko vadovo vertinimu, iki 2040 metų vien energetikos transformacijai reikės milžiniškų investicijų, kurios, skaičiuojant pagal interviu minėtus dydžius, siekia maždaug 620–760 mlrd. eurų. Tokios sumos rodo, kad be privataus kapitalo ir veikiančios finansų sistemos šių projektų įgyvendinti nepavyks.
Lygiagrečiai išaugęs prioritetas – gynyba. Interviu teigiama, kad šiemet Lenkijos investicijos gynybos srityje gali siekti apie 46 mlrd. eurų, o bendros išlaidos gynybai turėtų viršyti 4 proc. bendrojo vidaus produkto, ir šį lygį, pašnekovo nuomone, verta išlaikyti.
Gdańskis pabrėžia, kad bankų sektorius yra pasirengęs finansuoti didelius projektus, tačiau jo pajėgumai turi ribas. Jo pateiktas pavyzdys rodo, kad net ir visiems bankams susivienijus į konsorciumą, vienam projektui suteikiamo kredito dydis būtų tik dalis didžiausių infrastruktūros sumanymų kainos, todėl būtini ir kiti finansavimo šaltiniai.
Deficitas, skola ir naujas augimo receptas
Interviu paliečiama ir fiskalinė rizika: augant biudžeto deficitui, didėja skolos finansavimo poreikis, o investuotojai gali reikalauti didesnės grąžos už valstybės obligacijas. Tai reikštų didesnę skolos aptarnavimo naštą ir mažesnę erdvę kitoms viešosioms išlaidoms.
Banko vadovas teigia, kad Lenkija yra „gilių pokyčių“ išvakarėse, nes darbo jėgos sąnaudomis paremto augimo modelis išsisemia. Išeitimi jis laiko produktyvumo šuolį, inovacijų skatinimą, infrastruktūros modernizavimą ir aktyvesnę politiką, padedančią prisitaikyti prie demografinių tendencijų.
Demografija, pasak pašnekovo, tampa lemiamu veiksniu: mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius gali lėtinti augimą, jei nebus didinama ekonomikos automatizacija ir robotizacija bei nesuformuota nuosekli migracijos politika. Jo vertinimu, būtent technologijos ir efektyvesnė darbo organizacija gali kompensuoti darbo rinkos įtampas.
Interviu taip pat aptariamas dirbtinis intelektas: Gdańskis pažymi, kad DI plėtra JAV ir Azijoje vyksta greičiau nei Europoje, o senstančiai visuomenei tai gali būti kritiškai svarbi priemonė didinti našumą. Jis priduria, kad finansų sektorius ieško praktinių DI pritaikymo scenarijų, tačiau tikrasis proveržis dar priešakyje.
Kartu banko vadovas atkreipia dėmesį į Europos problemą – rinkų ir reguliavimo fragmentaciją. Jo teigimu, norint konkurencingai varžytis su JAV ir Azija, Europai reikia daugiau integracijos ir masto, o tai svarbu ir kapitalo rinkoms, ir inovacijų finansavimui.
Galiausiai pašnekovas pabrėžia Lenkijos atsparumą šokams, primindamas, kad 2008–2009 metų krizę šalis perėjo palyginti stabiliai, o bankų sektoriui neprireikė plataus masto viešosios paramos. Vis dėlto jis kartoja pagrindinę mintį: ateinančiais metais sėkmę lems ne vien atsparumas, o gebėjimas laiku persitvarkyti ir susikurti naują augimo idėją.
Leave a Reply