Mirė Piotras Pyzikas, buvęs Lenkijos valstybės aktyvų viceministras, kuravęs kasybos sektorių

Gegužės 23 dieną Glivicuose mirė Piotras Pyzikas – buvęs Lenkijos parlamento narys ir Valstybės aktyvų ministerijos viceministras, kurio atsakomybės srityje buvo kasybos politika. Apie netikėtą jo mirtį viešai pranešė keli Lenkijos politikai, tarp jų ir su partija „Teisė ir teisingumas“ siejami pareigūnai.

Užuojautą dėl P. Pyziko mirties pareiškė „Teisė ir teisingumas“ pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis, o atsisveikinimo žinutę paskelbė ir buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. Politikai akcentavo ilgametę jo veiklą valstybės labui ir įsitraukimą į viešąjį gyvenimą.

Piotras Pyzikas gimė 1959 metais Pulavuose. 1980 metais jis įstojo į Nepriklausomą studentų sąjungą prie Silezijos technologijos universiteto, taip pat bendradarbiavo su „Solidarumo“ judėjimu, kuris Lenkijoje tapo svarbiu politinių permainų simboliu.

Vėliau P. Pyzikas dirbo parlamente – buvo VII ir VIII kadencijų Seimo narys. 2021–2023 metais jis ėjo Valstybės aktyvų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojo pareigas ir buvo laikomas vienu iš politikų, atsakingų už kasybos sektoriaus klausimus, įskaitant socialinę darbotvarkę anglies regionuose.

Darbas ministerijoje ir politinė veikla

2021 metų lapkričio 15 dieną tuometinis Lenkijos vicepremjeras ir valstybės aktyvų ministras Jacekas Sasinas įteikė P. Pyzikui paskyrimą į ministerijos vadovybę. Šis laikotarpis sutapo su augančiomis diskusijomis dėl anglies pramonės ateities, energetinio saugumo ir ES klimato tikslų.

Nuo 2001 metų P. Pyzikas priklausė partijai „Teisė ir teisingumas“ ir buvo siejamas su jos struktūrų kūrimu Silezijos vaivadijoje. Šis regionas Lenkijoje istoriškai laikomas vienu svarbiausių anglies gavybos centrų, todėl politiniai sprendimai dėl kasybos čia turi didelį socialinį ir ekonominį svorį.

Kasybos iššūkiai: žmonės ir ateitis

Viešojoje erdvėje P. Pyzikas buvo minimas ir dėl pasisakymų apie kadrų trūkumą sektoriuje. Jis yra pabrėžęs, kad šiandien žmonės rečiau renkasi darbą kasyboje, nes nemato aiškios naudos ir stabilios perspektyvos ateityje, o tai dar labiau apsunkina pramonės transformaciją.

Lenkijos kasybos sektorius pastaraisiais metais balansuoja tarp dviejų tikslų: užtikrinti energetinį saugumą ir kartu judėti mažesnių emisijų kryptimi. Tokiose diskusijose ministerijų vadovų bei už kasybą atsakingų politikų vaidmuo dažnai tampa esminis, nes sprendimai apima ne tik energetiką, bet ir regionų užimtumą, profesinį persikvalifikavimą bei valstybės paramos mechanizmus.