Reguliarus maisto gaminimas namuose gali būti siejamas su mažesne demencijos rizika vyresniame amžiuje, rodo Japonijos mokslininkų analizė, publikuota mokslo žurnale Journal of Epidemiology & Community Health. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra stebuklingas metodas, tačiau kasdienė veikla virtuvėje gali tapti svarbia smegenų sveikatos dėlionės dalimi.
Tyrimo komanda, vadovaujama dr. Yuki Tani, vertino beveik 11 000 žmonių, kurių amžius buvo 65 metai ir daugiau, sveikatos bei gyvenimo būdo duomenis. Ilgesnį laiką stebėta, kaip skirtingi įpročiai, įskaitant maisto gaminimą, gali būti susiję su neurodegeneracinių ligų rizika.
Rezultatai parodė, kad žmonėms, kurie gamino maistą bent kartą per savaitę, demencijos rizika buvo siejama su maždaug 30 proc. mažesne tikimybe, palyginti su tais, kurie negamino visai. Dar ryškesnės sąsajos pastebėtos tarp asmenų, kurie pradėjo reguliariau gaminti tik vyresniame amžiuje, nors mokslininkai pabrėžia, kad tokie skirtumai nebūtinai reiškia tiesioginę priežastį.
Nors tai stebimasis tyrimas, jo išvados dera su tuo, ką neurologija žino apie kasdienes veiklas, lavinančias pažintines funkcijas. Maisto gaminimas dažnai reikalauja planavimo, sprendimų priėmimo, dėmesio išlaikymo ir klaidų taisymo, o tai siejama su vadinamosiomis vykdomosiomis funkcijomis, už kurias ypač svarbios priekinės smegenų sritys.
Gaminant tenka pasitelkti darbinę atmintį, sekti laiką, prisiminti recepto žingsnius, derinti kelių užduočių atlikimą vienu metu. Kartu veikia jutiminė sistema, nes kvapai, skoniai, tekstūros ir garsai aktyvina skirtingas smegenų sritis, susijusias ir su emocijomis, ir su informacijos apdorojimu.
Ne mažiau svarbus ir motorikos komponentas: daržovių lupimas, pjaustymas, prieskonių matavimas ar darbas su karštais indais reikalauja akių ir rankų koordinacijos bei smulkiosios motorikos. Dėl šios priežasties savarankiško maisto gaminimo įgūdžiai neretai silpnėja po insultų ar progresuojant kognityviniams sutrikimams, kai smegenims tampa sunkiau valdyti sudėtingą, kelių etapų procesą.
Tyrėjai ir klinikinėje praktikoje dirbantys specialistai dažnai akcentuoja ir socialinį aspektą. Vyresniame amžiuje vienišumas ir socialinė izoliacija siejami su blogesniais sveikatos rodikliais, o maisto ruošimas gali tapti pretekstu bendrauti: apsipirkti kartu, pakviesti artimą žmogų pietų, dalintis atsakomybe virtuvėje.
Kitas svarbus veiksnys yra mitybos kokybė. Senjorams neretai iškyla nepakankamos mitybos ar monotoniško valgymo problema, ypač gyvenant vieniems, todėl namuose ruoštas maistas dažnai reiškia daugiau baltymų, daržovių, skaidulų ir reguliarią dienotvarkę, o tai svarbu bendrai sveikatai.
Specialistai primena, kad demencijos riziką veikia daug veiksnių: amžius, paveldimumas, širdies ir kraujagyslių ligos, fizinis aktyvumas, miegas, klausos sutrikimai, rūkymas, alkoholio vartojimas ir socialiniai ryšiai. Todėl maisto gaminimas gali būti naudingas kaip vienas iš kasdienės rutinos elementų, tačiau geriausią poveikį tikėtina duoda kompleksinis požiūris.
Norint pradėti, nebūtina imtis sudėtingų receptų ar ilgų pasiruošimų. Pakanka pasirinkti vieną dieną per savaitę, kai patiekalas gaminamas nuo pradžių, o vėliau palaipsniui didinti sudėtingumą, išbandyti naujus skonius ir, jei įmanoma, įtraukti artimuosius.
Jei žmogus pastebi atminties silpnėjimą, pasimetimą įprastose situacijose ar kitas nerimą keliančias kognityvines problemas, rekomenduojama nelaukti ir pasitarti su šeimos gydytoju. Ankstyvas įvertinimas gali padėti laiku nustatyti priežastis, koreguoti rizikos veiksnius ir parinkti tinkamiausią pagalbą.
Leave a Reply