Kas keičiasi Europoje
Naujas mokslininkų tyrimas įspėja, kad dėl šylančio klimato uodų buveinės plečiasi į šiaurę, o kartu didėja ir chikungunya viruso plitimo rizika Europoje. Didžiausias dėmesys skiriamas Vidurio Europai, kuri modeliuose vis dažniau įvardijama kaip viena iš būsimų rizikos zonų.
Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Frontiers in Cellular and Infection Microbiology. Autoriai, remdamiesi uodų paplitimo ir aplinkos sąlygų duomenimis, vertino, kuriose pasaulio vietose sąlygos virusui ir jo pernešėjams gali tapti palankios ateinančiais dešimtmečiais.
Kodėl svarbūs uodų pernešėjai
Chikungunya daugiausia siejamas su uodais Aedes aegypti, kurie geriausiai prisitaikę prie tropikų ir gyvenviečių aplinkos. Tačiau pastaraisiais metais vis didesnį vaidmenį įgauna kitas pernešėjas, Azijos tigrinis uodas Aedes albopictus, geriau pakeliantis vėsesnes sąlygas.
Mokslininkai primena, kad per ankstesnius protrūkius buvo fiksuotos viruso mutacijos, kurios pagerino jo prisitaikymą plisti per Aedes albopictus. Tai reiškia, kad regionai, kuriuose šis uodas įsitvirtina, teoriškai tampa labiau pažeidžiami vietiniam viruso perdavimui.
Temperatūra spartina perdavimą
Tyrime pabrėžiama, kad šiluma daro įtaką ne tik uodų geografijai, bet ir pačiam užkrato plitimui. Esant maždaug 18–28 laipsnių šilumai, virusas uodo organizme subręsta greičiau, todėl trumpėja laikas, per kurį uodas gali tapti užkrečiamas.
Autorių skaičiavimais, tokiame temperatūrų intervale virusas gali pasiekti platinimui reikalingą stadiją kelis kartus greičiau nei vėsesnėmis sąlygomis. Dėl to didėja tikimybė, kad palankiu sezonu susidarys sąlygos protrūkiams, ypač ten, kur uodų kontrolė nebuvo prioritetas.
Kurios teritorijos įvardijamos kaip rizikingos
Modeliavimas, paremtas Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos scenarijais iki 2100 metų, rodo nuoseklią tendenciją: į rizikos žemėlapį vis dažniau patenka šiauriau esančios vidutinių platumų teritorijos. Tarp jų minimos Vidurio Europos dalys, šiaurės rytų Šiaurės Amerika ir Rytų Azija.
Šiuo metu chikungunya nėra laikomas endeminiu Europoje ar Šiaurės Amerikoje, o dauguma atvejų siejami su kelionėmis į tropinius ar subtropinius regionus. Vis dėlto, jei pernešėjai įsitvirtina, atsiranda prielaidos vietiniam perdavimui, kai virusas į teritoriją atkeliauja su užsikrėtusiu keliautoju.
Ką siūlo daryti sveikatos sistemos
Tyrimo autoriai ragina nekelti panikos, tačiau pabrėžia ankstyvo pasirengimo svarbą. Pagrindinės kryptys yra uodų stebėsena, veiksmingesnės kontrolės priemonės, taip pat medikų mokymai greičiau atpažinti ligą ir atskirti ją nuo kitų karščiavimą sukeliančių infekcijų.
Taip pat akcentuojamas greito reagavimo planų poreikis, ypač vidutinių platumų šalyse, kur tokie virusai istorijoje nebuvo nuolatinė visuomenės sveikatos problema. Pasak autorių, prevencinės priemonės gali būti kritinės dar prieš 2040 metus, jei klimato ir pernešėjų plitimo tendencijos išliks.
„Visuomenei panikuoti nereikia, tačiau sveikatos sistemos turėtų ruoštis iš anksto“, – teigė vienas iš tyrimo autorių dr. Ye Xu.
Leave a Reply