Data ant jogurto pakuotės daugeliui tampa automatiniu signalu išmesti produktą, ypač kai kalbama apie pieno gaminius. Tačiau ne visos datos reiškia tą patį, o viena etiketės formuluotė dažnai nurodo ne saugumą, o kokybę.
Europos Sąjungoje naudojamos dvi skirtingos nuorodos: minimalus tinkamumo vartoti terminas ir tinkamumo vartoti terminas. Jogurtas dažniausiai žymimas minimalios trukmės data, kuri lietuviškai atitinka „geriausias iki“ principą: gamintojas garantuoja skonį, kvapą ir konsistenciją iki nurodytos dienos.
Pasibaigus minimalios trukmės datai produktas nebūtinai tampa nesaugus, jei buvo laikomas tinkamai ir pakuotė nepažeista. Jogurte esančios gyvos bakterijų kultūros ir natūralus rūgštingumas sudaro mažiau palankią terpę gedimą sukeliančioms bakterijoms, todėl nedideli kokybės pokyčiai gali pasireikšti anksčiau nei reali rizika.
Svarbiausia taisyklė tokiais atvejais yra įvertinti produktą pojūčiais. Jei atsirado pelėsis, neįprastas kartumas, nemalonus kvapas, dujėjimas, ryškiai pakitusi tekstūra ar išsipūtusi pakuotė, tokio jogurto vartoti nereikėtų.
Visai kita situacija, kai ant produkto nurodyta, kad jį būtina suvartoti iki konkrečios dienos. Toks ženklinimas taikomas greitai gendantiems produktams, kurių mikrobiologinė rizika po termino pabaigos gali reikšmingai padidėti, todėl šios datos ignoruoti nerekomenduojama.
Maisto švaistymas išlieka opi problema visoje Europoje, o namų ūkiuose dažnai išmetami dar vartoti tinkami produktai vien dėl neteisingai suprastos datos. Paprasti įpročiai, tokie kaip senesnių pakuočių pastūmimas į lentynos priekį ir pirkinių planavimas, padeda sumažinti atliekas ir išlaidas.
Jei jogurto artėja daugiau, nei spėjate suvalgyti, jį galima panaudoti gaminant: padažams, šaltoms sriuboms, marinavimui ar tešlai. Taip išnaudojamas produktas, o virtuvėje sumažėja nereikalingų nuostolių.
Leave a Reply