Kas pasikeitė skaičiuose
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad Ebolos protrūkio Demokratinėje Kongo Respublikoje mastas, remiantis atnaujintais duomenimis, yra mažesnis nei manyta anksčiau. PSO nurodė patvirtinusi 116 įtariamų atvejų, nors ankstesniuose vertinimuose buvo kalbama apie daugiau nei 1 000.
Kartu pateikiami ir kiti rodikliai: sveikatos institucijų duomenimis, registruoti 321 patvirtintas atvejis, 48 mirtys ir keli pasveikimo atvejai. PSO atstovas spaudos konferencijoje Ženevoje aiškino, kad didžiausias pokytis susijęs su įtariamų atvejų perskaičiavimu po laboratorinių tyrimų.
„Dauguma pacientų buvo ištirti ir nebeatitinka Ebolos atvejo apibrėžimo: daliai nustatytos kitos ligos, daliai buvo tik karščiavimas be kitų požymių“, – sakė PSO atstovas Christianas Lindmeieris.
Kodėl įtariamų atvejų mažiau
PSO aiškinimu, pradiniuose protrūkio etapuose įtariamų atvejų skaičius dažnai būna didelis, nes į jį patenka žmonės, turintys panašius simptomus kaip Ebola. Demokratinėje Kongo Respublikoje tai ypač aktualu, nes karščiavimą ir bendrą silpnumą gali sukelti maliarija, vidurių šiltinė, kitos infekcijos ar net sezoniniai virusai.
Tokiose situacijose, plečiant testavimą ir tikslinant epidemiologinius ryšius, įtariamų atvejų sąrašas „išsivalo“: dalis jų atmetami, kai gaunami neigiami laboratoriniai rezultatai arba paaiškėja kita diagnozė. Vis dėlto PSO pabrėžia, kad patvirtintų atvejų buvimas reiškia, jog griežtos kontrolės priemonės išlieka būtinos.
Sudėtingas viruso tipas ir atsakas
PSO nurodo, kad dabartinį protrūkį sieja retesnė Ebolos viruso atmaina, o tai apsunkina atsaką, nes nėra plačiai prieinamų, būtent šiai atmainai skirtų vakcinų ar gydymo schemų. Tai nereiškia, kad pagalbos priemonės neveikia, tačiau gali riboti greitą vakcinacijos strategijų pritaikymą, kurios buvo taikomos ankstesnių protrūkių metu.
Demokratinės Kongo Respublikos sveikatos apsaugos institucijos kaip pagrindinius iššūkius įvardija ankstyvą nustatymą, greitą pacientų izoliavimą, kontaktų atsekimą, saugias ir orias laidojimo procedūras bei infekcijų prevencijos stiprinimą gydymo įstaigose. Šie veiksmai laikomi kertiniais siekiant sustabdyti plitimą atokiuose regionuose, kur infrastruktūra ir logistika dažnai ribotos.
„Mes vis dar dirbame su vakcinomis ir gydymo priemonėmis, tačiau tai nereiškia, kad žmonės negali pasveikti nuo Ebolos“, – sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
PSO taip pat pranešė, kad kaimyninėje Ugandoje registruoti 9 atvejai ir 1 mirtis, o tai rodo tarpvalstybinės stebėsenos svarbą. Tuo metu Koalicija pasirengimui epidemijoms stiprinti (CEPI) paskelbė skubinsianti kelių tiriamųjų vakcinų, nukreiptų prieš Bundibugyo virusą, kūrimą ir planuoja investicijas iki 53 000 000 eurų.
Pasak CEPI, vakcinų kandidatų portfelyje yra projektai, kuriuos plėtoja The International AIDS Vaccine Initiative, „Moderna“ ir Oksfordo universitetas, o gamyba numatoma Indijos Serum Institute of India pajėgumais. PSO šiuos kandidatus įvardijo kaip šiuo metu perspektyviausius, tačiau pabrėžiama, kad iki praktinio panaudojimo dar reikalingi tyrimų etapai ir reguliaciniai sprendimai.
Leave a Reply