Turizmo bumas ir auganti trintis
Turizmas daugeliui Europos šalių išlieka vienu svarbiausių pajamų šaltinių, tačiau kartu vis dažniau tampa vietos gyventojų nepasitenkinimo priežastimi. Didžiausią įtampą kursto būsto trūkumas, kylanti nuomos kaina, perpildytos viešosios erdvės ir jausmas, kad miestai praranda kasdieniam gyvenimui reikalingą balansą.
Nauja analizė, vertinusi protestų intensyvumą, žiniasklaidos dėmesį, turistinių rinkliavų mastą bei turistų ir gyventojų santykį, rodo aiškius lyderius. Pagal šiuos rodiklius didžiausias atgarsis prieš masinį turizmą fiksuojamas Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje.
Kuriose šalyse pasipriešinimas stipriausias?
Ispanijoje turizmo srautai toliau auga: per pirmus keturis 2026 metų mėnesius turistų skaičius, remiantis oficialiais duomenimis, didėjo 3,4 proc. Šalis taip pat prognozavo, kad 2026 metų birželį į ją atvykstančių tarptautinių skrydžių keleivių skaičius bus 7,1 proc. didesnis nei prieš metus, o tai reiškia dar didesnį spaudimą populiariausioms kryptims.
Pagal tą pačią informaciją, 2026 metų birželį, lyginant su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, Italijoje numatytas apie 12 proc. didesnis aktyvumas, o Prancūzijoje – apie 2,6 proc. Tokios tendencijos sustiprina vietos bendruomenių argumentą, kad infrastruktūra ir būsto rinka ne visur spėja prisitaikyti prie augančio lankytojų srauto.
Miestai, kuriuose protestai matomiausi
Ispanijoje protestai prieš masinį turizmą fiksuoti daugiau nei 40 miestų – nuo Barselonos iki Kanarų salų. Katalonija, kur įsikūrusi Barselona, 2025 metais pritraukė apie 20,1 mln. turistų, o tai buvo 0,6 proc. daugiau nei 2024 metais.
Barselonoje pastaraisiais metais išryškėjo ne tik šūkiais ir eisenomis, bet ir simbolinėmis akcijomis išreiškiamas pasipriešinimas. Vietos aktyvistai sieja kasdienio gyvenimo brangimą ir nuomos pasiūlos mažėjimą su trumpalaikės nuomos plėtra, ypač ten, kur būstai vis dažniau atiduodami trumpiems apsistojimams.
Italijoje panašios nuotaikos pastebimos Venecijoje, Romoje, Florencijoje, Neapolyje ir Milane, kur diskusijos dažnai sukasi apie istorinės aplinkos apsaugą ir miestų perkrovą. Venecija, siekdama mažinti vienadienių lankytojų srautą, tam tikromis datomis nuo penktadienio iki sekmadienio pavasarį ir vasarą taiko mokestį atvykstantiems trumpam.
Prancūzijoje protestai ir vietos bendruomenių spaudimas matomas Marselyje, Nicoje ir Paryžiuje, o papildomą įtampą kurortuose didina kruizinio turizmo poveikis. Dalis vietos judėjimų akcentuoja, kad miestams svarbu turėti aiškias taisykles, kaip valdyti srautus, kad nauda ekonomikai nevirstų ilgalaikiais nuostoliais gyvenimo kokybei.
Tuo metu yra ir priešingų pavyzdžių. Analizėje Kipras ir Albanija įvardijamos kaip labiau keliautojams palankios šalys: jose nefiksuota ryškių protestų prieš turizmą, o reguliacinis spaudimas lankytojams išlieka minimalus.
Ekspertai pabrėžia, kad masinis turizmas vis labiau verčia miestus ieškoti priemonių, kurios subalansuotų ekonominę naudą ir gyventojų interesus. Vis dažniau kalbama apie lankytojų srautų nukreipimą į mažiau apkrautas teritorijas, trumpalaikės nuomos kontrolę, turistinių rinkliavų peržiūrą ir investicijas į viešąją infrastruktūrą, kad kelionės būtų tvarios tiek svečiams, tiek vietos bendruomenėms.
Leave a Reply