Europos Komisija siūlo iš esmės atnaujinti Europolo mandatą, kad ES teisėsaugos agentūra taptų pagrindiniu centru, per kurį nacionalinės policijos greičiau keistųsi duomenimis ir naudotų pažangias technologijas. Tikslas – stiprinti vidaus saugumą reaguojant į kibernetines atakas, organizuotą nusikalstamumą ir hibridines grėsmes.
Plane numatoma agentūrai suteikti modernesnę skaitmeninę infrastruktūrą, įskaitant debesijos sprendimus, kurie leistų realiu laiku dalintis informacija tarp valstybių narių. Kartu siūloma plėtoti technologijų ir inovacijų centrus, kurie padėtų diegti naujus įrankius, tarp jų ir DI sprendimus analitikai bei tyrimams.
Siūloma daugiau resursų ir įgaliojimų
Komisijos projekte kalbama apie reikšmingą Europolo sustiprinimą: siūloma didinti biudžetą iki 3 milijardų eurų ir dvigubinti darbuotojų skaičių. Tokie pokyčiai reikštų ne tik daugiau pajėgumų tarptautiniams tyrimams, bet ir stipresnį koordinavimą, kai nusikalstamos schemos veikia keliose šalyse vienu metu.
Europolas jau dabar padeda valstybėms narėms vykdyti tarpvalstybinius tyrimus, dažnai per duomenų mainus ir jų analizę. Tačiau Komisija pabrėžia, kad dabartinės procedūros ne visuomet atlaiko šiuolaikinių grėsmių tempą, ypač kai tenka apdoroti didelius kiekius nestruktūruotų duomenų.
Duomenų tvarkymas – didžiausias ginčas
Vienas jautriausių siūlymų – pakeisti tai, kaip Europolas galėtų apdoroti ir rūšiuoti gautus duomenis. Komisija teigia, kad reikalavimas iš anksto suklasifikuoti informaciją į kategorijas prieš pradedant ją teisėtai naudoti tapo operaciniu stabdžiu, nes agentūra susiduria su labai dideliais duomenų srautais.
Kartu tai didina įtampą su privatumo priežiūros institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, kurios perspėja dėl masinio sekimo rizikų. Kritikai akcentuoja, kad automatiniai duomenų mainai ir platesnės analizės galimybės gali peržengti ribą tarp tikslingos kovos su sunkiais nusikaltimais ir perteklinio asmens duomenų naudojimo.
Ko tikėtis toliau?
Komisijos pasiūlymui dar turės pritarti ES Taryba ir Europos Parlamentas, todėl galutinė mandato forma gali keistis. Tikėtina, kad derybose daugiausia dėmesio bus skiriama saugikliams: aiškioms duomenų naudojimo riboms, nepriklausomai priežiūrai ir atskaitomybei.
Europolas jau anksčiau sulaukė kritikos dėl duomenų saugojimo ir tvarkymo praktikos, todėl siūloma plėtra neišvengiamai bus vertinama per proporcingumo ir būtinybės principus. Politinis iššūkis – rasti pusiausvyrą tarp greitesnės teisėsaugos reakcijos ir europinių privatumo standartų laikymosi.
Leave a Reply