Jutos valstijoje beveik išdžiūvusi Price upė atsigavo po netikėtos priemonės – į baseiną perkėlus bebrus.
Viename sausiausių JAV regionų Price upė ilgą laiką patyrė stiprų vandens trūkumą: seklėjo vaga, kai kur atkarpos visiškai išdžiūdavo, o žuvų populiacijoms grėsė žūtis. Kartu augo ir gaisrų rizika, nes sausros metu net nedidelė kibirkštis gali išplisti į plačius plotus.
Tokiose situacijose įprastai ieškoma inžinerinių sprendimų, tačiau Jutoje pasirinktas gamtos paremtas kelias. Mokslininkų grupė pasiūlė atkurti tai, kas istorijoje daugelyje vietovių veikė savaime, – grąžinti bebrus, kurie savo užtvankomis keičia hidrologiją.
Kaip bebrų užtvankos sulaiko vandenį
Bebrų statomos užtvankos sukuria tvenkinius ir mažas šlapynes, kurios lėtina vandens tėkmę ir didina jo kaupimąsi kraštovaizdyje. Tai ypač svarbu sausros metu, kai vanduo upėse ne tik sumažėja, bet ir greičiau įkaista, o tai blogina sąlygas žuvims bei kitiems vandens organizmams.
Susiformavę tvenkiniai tampa savotiškomis „refugijomis“: net jei dalis upės žemiau išdžiūsta, vandens gyvūnai gali išlikti gilesnėse, vėsesnėse vietose. Be to, šlapynės veikia kaip natūralūs filtrai, todėl vanduo dažnai būna skaidresnis, o dugne kaupiasi daugiau maistinių medžiagų.
„Iš esmės leidome ekosistemai dirbti už mus: bebrų užtvankos padėjo sulaikyti vandenį ten, kur jo labiausiai trūko“, – sakė projekto tyrėjų komandos atstovė.
Perkėlimas pradėtas 2019 metais
Projektas, paremtas bebrų perkėlimu į problemines teritorijas, pradėtas 2019 metais. Tokia praktika vadinama translokacija – tai gyvūnų pervežimas iš vienos vietos į kitą, siekiant atkurti nykstančias funkcijas ekosistemoje arba sumažinti konfliktus kitur.
Per kelerius metus bebrai įrengė pakankamai užtvankų, kad pokyčiai taptų apčiuopiami: kai kuriose atkarpose vandens lygis stabilizavosi, o upės būklė, anot vietos stebėjimų, tapo geriausia per pastaruosius metus. Kartu gerėjo ir sąlygos žuvims, o teritorija vėl pritraukė žvejus bei keliautojus.
Kodėl tai aktualu visam Kolorado baseinui
Price upė yra didesnio Kolorado upės baseino dalis, o šis regionas jau ne vienus metus susiduria su užsitęsusiomis sausromis. Vandens stygius čia reiškia ne tik mažesnius upių debitus, bet ir spartesnį ekosistemų nykimą, didesnį dirvožemio išdžiūvimą bei didesnę gaisrų tikimybę.
Mokslininkai pabrėžia, kad bebrų sukurti tvenkiniai ir šlapynės gali veikti kaip kraštovaizdžio „kempinė“: po liūčių ar sniego tirpsmo vanduo sulaikomas ilgiau ir lėčiau atiduodamas aplinkai. Tai nėra greitas vaistas nuo visų problemų, tačiau gamtos pagrindu paremtos priemonės vis dažniau vertinamos kaip ekonomiškai ir ekologiškai tvarus papildymas tradicinei vandentvarkai.
Leave a Reply