Avietės ir braškės dažnai vadinamos vitaminų bei antioksidantų šaltiniu, tačiau jų maistinė vertė skiriasi. Mitybos specialistai pabrėžia, kad vienos aiškios nugalėtojos dažniausiai nėra, nes kiekviena uoga „stipri“ kitose srityse.
Braškės išsiskiria dideliu vitamino C kiekiu, kuris svarbus imuninei sistemai, kolageno gamybai ir geležies pasisavinimui. Dėl to jos neretai prilyginamos citrusiniams vaisiams, ypač kai siekiama didinti vitamino C suvartojimą su maistu.
Braškės: daugiau vitamino C
Be vitamino C, braškėse yra folatų, mangano ir įvairių polifenolių, įskaitant antocianinus. Šie junginiai siejami su mažesniu uždegimu organizme ir geresne širdies bei kraujagyslių sistemos būkle.
Braškės taip pat turi palyginti mažai kalorijų ir daug vandens, todėl tinka lengvam užkandžiui. Jos gali padėti didinti bendrą vaisių kiekį racione neapkraunant jo pertekliniu cukraus ar riebalų kiekiu.
Avietės: skaidulos ir sotumas
Avietės dažnai laimi pagal skaidulų kiekį, o tai ypač svarbu žarnyno veiklai, sotumui ir cukraus kiekio kraujyje stabilumui. Didesnis skaidulų kiekis padeda lėtinti angliavandenių įsisavinimą ir mažina staigių gliukozės šuolių tikimybę.
Be skaidulų, avietėse gausu antioksidantų ir kitų bioaktyvių medžiagų, kurios prisideda prie ląstelių apsaugos nuo oksidacinio streso. Mitybos praktikoje tai siejama su geresne ilgalaike sveikatos prevencija, nors rezultatai priklauso nuo viso raciono.
Ką rinktis kasdien?
Dietologai dažniausiai pataria neieškoti vienos „tobulos“ uogos, o derinti skirtingas. Braškės gali būti geras pasirinkimas, kai norisi daugiau vitamino C, o avietės praverčia, kai trūksta skaidulų ir siekiama ilgesnio sotumo.
Praktiškai abi uogas patogu įtraukti į pusryčius su natūraliu jogurtu ar varške, dėti į košes ar glotnučius, valgyti su riešutais. Jei renkatės šaldytas uogas, jos taip pat išlaiko reikšmingą dalį maistinių medžiagų ir gali būti patogi alternatyva ne sezono metu.
Leave a Reply