Europos Komisija nutraukia 2 mln. eurų paramą Venecijos bienalei dėl Rusijos paviljono

Sprendimas dėl paramos

Europos Komisija patvirtino galutinį sprendimą atšaukti 2 000 000 eurų dotaciją, kuri buvo numatyta Venecijos bienalei 2025–2028 metų laikotarpiui. Finansavimas buvo siejamas su Europos Sąjungos kultūros rėmimo prioritetais ir įsipareigojimais demokratinėms vertybėms.

Komisijos vertinimu, Venecijos bienalės pateikti argumentai dėl Rusijos paviljono atnaujinimo buvo nepakankami, todėl nuspręsta inicijuotą paramos nutraukimo procedūrą užbaigti. Sprendimas pateiktas kaip rekomendacija Europos švietimo ir kultūros vykdomajai agentūrai, kuri administruoja dalį ES kultūros programų.

Kodėl Rusijos paviljonas tapo problema?

Procedūra buvo pradėta po to, kai bienalės fondo prezidentas Pietrangelo Buttafuoco viešai patvirtino, kad Rusijos paviljonas bus atvertas šių metų bienalėje. Paviljonas buvo uždarytas 2022 ir 2024 metais, kai po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą Europoje įsigaliojo sankcijos ir sugriežtėjo institucijų požiūris į oficialų Rusijos dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose.

Europos Komisija bienalei buvo nurodžiusi per 30 dienų persvarstyti sprendimą arba pateikti paaiškinimus, galinčius sustabdyti dotacijos atšaukimą. Vėliau ES paprašė papildomų formalių patikslinimų apie realų Rusijos dalyvavimo pobūdį, tačiau bienalė pasirinko tęsti paviljono atvėrimą.

Reakcijos ir politinis spaudimas

Nors Rusijos paviljonas, kaip skelbta, veikė ribotai ir negalėjo pilna apimtimi organizuoti viešų renginių, sprendimas dėl jo atidarymo sukėlė aštrių reakcijų. Kritikai teigė, kad toks žingsnis silpnina bendrą Europos atsaką į Rusijos agresiją ir kelia klausimų dėl vertybinio nuoseklumo.

„Kultūra Europoje, nes ji finansuojama mokesčių mokėtojų pinigais, turi skatinti ir saugoti demokratines vertybes, o šiandien Rusijoje jos nėra gerbiamos“, – sakė Europos Komisijos narė Henna Virkkunen.

Tuo metu Italijos politinėje erdvėje pasigirdo priešinga pozicija: Matteo Salvini vadovaujama partija Lyga sukritikavo Komisijos sprendimą ir pareiškė sieksianti, kad Giorgios Meloni Vyriausybė kompensuotų prarastą finansavimą. Tai rodo, kad kultūros finansavimo klausimas šiuo atveju tapo platesnio politinio ginčo dalimi.