Šiltuoju metų laiku piknikai ir grilio vakarienės neretai baigiasi ne tik gera nuotaika, bet ir apsinuodijimu maistu. Specialistai pabrėžia, kad dauguma incidentų kyla dėl kelių pasikartojančių klaidų: nepakankamai iškepamos mėsos, netinkamo laikymo ir prastos rankų higienos.
Didžiausia problema ta, kad pavojingos bakterijos dažnai nepalieka jokių aiškių požymių: nei kvapas, nei skonis, nei išvaizda nebūtinai pasikeičia. Todėl vien pasikliauti intuicija nepakanka, o saugumo taisyklės turėtų tapti įpročiu kiekvienoje išvykoje į gamtą.
Nepakankamai iškepta mėsa
Jei mėsa ar paukštiena iškepa netolygiai, jos viduje gali išlikti ligas sukeliantys mikroorganizmai, pavyzdžiui, salmonelės ar kai kurios žarninės bakterijos. Rizika ypač išauga, kai ant grotelių kepami mėsainiai, nes faršas gali atrodyti parudavęs išorėje, bet likti žalias viduje.
Maisto saugos rekomendacijose pabrėžiama, kad vidinė temperatūra turi pasiekti saugias ribas: paukštienai apie 74 laipsnius Celsijaus, maltai jautienai apie 71 laipsnį Celsijaus, žuviai apie 63 laipsnius Celsijaus. Patikimiausias būdas tuo įsitikinti yra maisto termometras, nes spalva ar sultys nėra tikslus rodiklis.
Jeigu po įtartino maisto atsiranda stiprus pilvo skausmas, vėmimas, viduriavimas, aukšta temperatūra ar kraujas išmatose, delsti nereikėtų. Ypač svarbu greitai kreiptis į medikus, jei blogai pasijunta vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios ar asmenys, kurių imunitetas nusilpęs.
Maistas per ilgai laikomas šilumoje
Dar viena dažna klaida piknike – patiekalus palikti ant stalo per ilgai, ypač karštą dieną. Bakterijos sparčiausiai dauginasi vadinamojoje pavojingoje temperatūrų zonoje, kai maistas laikomas maždaug nuo 5 iki 60 laipsnių Celsijaus.
Praktinė taisyklė paprasta: jei lauke vėsiau, maistas neturėtų stovėti ilgiau nei apie 2 valandas, o kai labai karšta – apie 1 valandą. Greičiausiai genda mėsa, žuvis, paukštiena, pieno produktai, kiaušiniai ir patiekalai iš jų, paruošti salotų mišiniai, virti ryžiai ar makaronai, taip pat supjaustyti vaisiai ir daržovės.
Jei produktas išbuvo šilumoje ilgiau nei rekomenduojama, saugiausia jį išmesti net tada, kai jis atrodo normaliai. Dalis bakterijų ir jų gaminami toksinai ne visada pakeičia skonį ar kvapą, todėl rizika gali likti nepastebėta.
Rankų higiena ir kryžminė tarša
Piknike rankas nusiplauti sudėtingiau, todėl žmonės dažnai praleidžia šį žingsnį tarp kontakto su žalia mėsa ir paruošto maisto. Papildomą riziką kelia prisilietimai prie augintinių, šiukšlių, pinigų ar bendrų paviršių, o tada – prie sumuštinių, vaisių ar įrankių.
Tokiais atvejais mikrobai lengvai pernešami nuo rankų ant maisto, o užkratas gali išplisti per pjaustymo lenteles, peilius ir lėkštes. Išvykose verta turėti rankų dezinfekantą ir drėgnų servetėlių, o žaliai ir paruoštai produkcijai naudoti atskirus įrankius.
Maisto saugos specialistai taip pat primena, kad produktų negalima atitirpinti kambario temperatūroje ant stalo, o vien kvapas ar išvaizda nėra patikimas šviežumo testas. Saugiausia atitirpinti šaldytuve, šaltame vandenyje reguliariai jį keičiant arba mikrobangų krosnelėje, o vaisius ir daržoves prieš vartojimą kruopščiai nuplauti.
Leave a Reply