JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) pranešė, kad operacijoje Artimuosiuose Rytuose pirmą kartą savo istorijoje panaudojo jūrinius kovinius bepiločius aparatus smūgiams į taikinius. Pasak oficialios informacijos, atakų taikiniais tapo Irano karinės infrastruktūros objektai, susiję su laivų ir povandeninių laivų aptarnavimu.
JAV teigia, kad ši operacija buvo platesnės tikslių smūgių serijos dalis, orientuota į pakrantės radarus, oro gynybos elementus bei raketų ir dronų pajėgumus. CENTCOM nurodė, kad veiksmuose dalyvavo ir pilotuojami naikintuvai, karo laivai bei oro bepiločiai, o jūriniai dronai panaudoti kaip nauja priemonė realiomis kovos sąlygomis.
Hormūzo sąsiauris – strateginis taškas
Pentagonas akcentuoja, kad vienas pagrindinių tikslų – mažinti Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso galimybes trikdyti tarptautinę laivybą Hormūzo sąsiauryje. Tai vienas svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių, per kurį juda reikšminga dalis energijos išteklių ir krovinių srautų.
JAV viešai pabrėžia, kad Iranas nekontroliuoja sąsiaurio ir kad Vašingtonas esą siekia užtikrinti laivybos laisvę. Pastaraisiais metais šioje zonoje išaugęs incidentų skaičius bei įtampa regione paskatino didesnį dėmesį jūrų saugumui ir naujoms technologijoms, kurios mažina riziką įguloms.
Kas žinoma apie „Corsair“
Užsienio gynybos tematikos žiniasklaida skelbia, kad operacijoje galėjo būti naudotas „Corsair“ tipo jūrinis dronas. Šis modelis siejamas su „Saronic Technologies“ – JAV autonominių jūrinių sistemų kūrėju, įsikūrusiu Ostine, Teksase.
Gamintojas yra nurodęs, kad „Corsair“ gali pasiekti iki 92 kilometrų per valandą greitį, jo veikimo nuotolis – iki 1 850 kilometrų, o naudingoji apkrova – apie 450 kilogramų. Toks derinys leidžia platformą pritaikyti tiek žvalgybai, tiek logistikai, tiek smogiamoms užduotims.
„Didžiuojamės, kad mūsų platforma „Corsair“ pirmą kartą panaudota kovinėmis sąlygomis – tai patvirtina jos patikimumą ir universalumą“, – sakė „Saronic Technologies“ atstovas.
Karo jūroje lūžis: nuo bandymų prie rutinos
Kariniai analitikai pažymi, kad jūriniai dronai tampa vis svarbesne modernių konfliktų dalimi, nes leidžia vykdyti rizikingas užduotis mažesnėmis sąnaudomis ir be tiesioginės grėsmės įguloms. Pastarųjų metų patirtis Juodojoje jūroje parodė, kad tokios sistemos gali daryti disproporciškai didelį spaudimą net ir didesniems laivynams.
JAV sprendimas panaudoti jūrinius smogiamuosius dronus realioje operacijoje signalizuoja, kad technologija peržengė eksperimentinę stadiją. Tai taip pat gali paskatinti spartesnę autonominių sistemų plėtrą, integraciją su žvalgybos priemonėmis ir DI sprendimais, kurie didina taiklumą ir leidžia greičiau priimti taktinius sprendimus.
Leave a Reply