Europos Komisija siūlo nuo 2029 metų išplėsti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS) taip, kad papildomi anglies dioksido mokesčiai būtų taikomi platesniam skrydžių ratui. Klimato komisaras Wopke Hoekstra nurodė, kad nauja tvarka paliestų ir skrydžius į netoliese esančius, bet už ES ribų esančius aviacijos centrus.
Pagal paskelbtą kryptį, ETS mokesčiai būtų taikomi skrydžiams, kurie leidžiasi iki maždaug 5 000 kilometrų nuo geografinio Europos centro. Tai reikštų, kad į ETS logiką patektų, pavyzdžiui, skrydžiai į Stambulą, Dubajų ar Dohą, kurie šiandien dažnai konkuruoja su Europos oro uostais dėl tranzito srautų.
„Šiuo metu ETS apima tik Europos ekonominę erdvę, o dalis šalių savo oro linijas remia taip, kaip mes to nedarome“, – sakė Wopke Hoekstra.
Komisijos argumentas paprastas: Europos vežėjai, vykdydami skrydžius EEE viduje, patiria ETS kaštus, o dalis konkurentų iš kaimyninių regionų gali plėtoti hubus šalia ES sienų, išvengdami analogiškos finansinės naštos. Plėtra, Komisijos teigimu, turėtų sumažinti tokį skirtumą ir suvienodinti konkurencines sąlygas.
Praktinis poveikis keleiviams dažniausiai pasireiškia bilietų kainose, nes aviakompanijos dalį kaštų perkelia į tarifus, ypač maršrutuose su didesne paklausa. Kiek brangs konkretūs skrydžiai, priklausys nuo taršos leidimų kainos, lėktuvo efektyvumo, užpildymo ir vežėjų kainodaros strategijos, tačiau kryptis aiški: anglies dioksido emisijų kaštai aviacijoje didės.
Taip pat paskelbta, kad į ETS planuojama įtraukti privačius skrydžius. Šis žingsnis dera su platesne ES politika, siekiančia, kad daugiau sektorių mokėtų už šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir turėtų finansinį motyvą spartinti efektyvesnių technologijų diegimą.
Tuo pačiu Komisija signalizuoja, kad dalis itin tolimų krypčių ir toliau galėtų likti už naujos taisyklės ribų. Tai reiškia, kad apmokestinimo žemėlapis būtų formuojamas ne vien pagal valstybines sienas, o pagal atstumą, kuris, ES vertinimu, geriau atspindi konkurenciją su kaimyniniais tranzito centrais.
Leave a Reply