Džiovintos slyvos dažniausiai minimos kaip natūrali priemonė nuo vidurių užkietėjimo, tačiau jų poveikis gali būti platesnis. Mitybos specialistai pabrėžia, kad šiuose vaisiuose esantis skaidulų ir sorbitolio derinys gali palengvinti tuštinimąsi ir palaikyti žarnyno veiklą.
Skaidulos didina žarnyno turinio tūrį, o sorbitolis, natūraliai slyvose esantis cukraus alkoholis, pritraukia vandenį į žarnyną. Dėl to išmatos gali tapti minkštesnės, o tuštinimasis – lengvesnis, ypač kai kartu geriama pakankamai skysčių.
Tyrimuose, kuriuose dalyviai kasdien suvalgydavo apie 80–120 gramų džiovintų slyvų, buvo fiksuojamas didesnis išmatų kiekis, o kai kuriose grupėse – ir dažnesnis tuštinimasis. Vis dėlto tai nereiškia, kad tokia porcija tinka visiems, nes reakcija priklauso nuo mitybos, judėjimo ir individualaus virškinimo.
Didelės slyvų porcijos daliai žmonių gali sukelti pilvo pūtimą, gurguliavimą ar net viduriavimą. Saugesnė strategija – pradėti nuo kelių slyvų per dieną ir kiekį didinti palaipsniui, stebint savijautą ir užtikrinant pakankamą vandens kiekį.
Kas slyvose vertinga
Džiovintos slyvos yra polifenolių šaltinis – tai augalinės kilmės junginiai, pasižymintys antioksidacinėmis savybėmis. Antioksidantai siejami su laisvųjų radikalų poveikio mažinimu, o tai gali būti aktualu bendrai organizmo būklei ir su uždegiminiais procesais susijusiems mechanizmams.
Šie vaisiai taip pat suteikia kalio, kuris svarbus raumenų, nervų sistemai ir normaliai širdies veiklai. Mitybos rekomendacijose pabrėžiama, kad kalio gausesnė mityba gali padėti subalansuoti perteklinio natrio poveikį kraujospūdžiui, tačiau vien džiovintų slyvų tam nepakanka.
Kalbant apie cholesterolį, gliukozės kontrolę ar kitus medžiagų apykaitos rodiklius, tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai. Džiovintos slyvos gali būti naudingas saldumynų pakaitalas, bet jų nereikėtų pristatyti kaip būdo gydyti padidėjusį cukraus ar cholesterolio kiekį.
Galimas poveikis kaulams
Mokslininkų dėmesį traukia ir džiovintų slyvų ryšys su kaulų sistema. Jose yra vitamino K, boro ir fenolinių junginių, kurie siejami su kaulų apykaitos procesais ir kaulinio audinio persitvarkymu.
Kai kuriuose ilgiau trukusiuose tyrimuose moterims po menopauzės maždaug 50 gramų džiovintų slyvų per dieną buvo siejama su geresniu kaulų mineralinio tankio išlaikymu tam tikrose srityse. Tačiau apibendrintos analizės rodo, kad skirtingų tyrimų rezultatai gali skirtis, todėl džiovintos slyvos laikomos galimu profilaktikos elementu, o ne osteoporozės gydymo pakaitalu.
Ekspertai pabrėžia, kad kaulų sveikatai didžiausią reikšmę turi visuma: pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, jėgos ir svorį laikantys pratimai, žalingų įpročių mažinimas bei, jei reikia, gydytojo paskirtas gydymas. Džiovintos slyvos gali papildyti mitybą, bet nepakeičia šių priemonių.
Kam verta būti atsargiems
Džiovintos slyvos turi natūralių cukrų ir yra kaloringesnės už šviežius vaisius, nes mažoje porcijoje telpa daugiau energijos. Kita vertus, skaidulos gali ilgiau palaikyti sotumą, todėl svarbiausia yra saikas ir bendras dienos racionas.
Sorbitolis priskiriamas FODMAP grupei, todėl jautresniems žmonėms, ypač turintiems dirgliosios žarnos sindromą, jis gali sustiprinti dujų kaupimąsi, pilvo skausmą ar viduriavimą. Tokiais atvejais didelė porcija gali pabloginti savijautą, net jei kitiems ji padeda.
Džiovintas slyvas patogu naudoti kasdienėje mityboje: dėti į košes, jogurtą, salotas, padažus ar desertus, o prieš valgant galima trumpai pamirkyti vandenyje. Vis dėlto, jei vargina užsitęsęs vidurių užkietėjimas, atsiranda kraujo išmatose, stiprus pilvo skausmas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar staigus tuštinimosi ritmo pokytis, reikalinga gydytojo konsultacija.
Leave a Reply