Rusijos dronai „Boomerang“ tapo sunkiau aptinkami: triukas su dažniais kelia galvos skausmą

Kas pasikeitė „Boomerang“ dronuose

Ukrainos radijo technologijų specialistas Serhijus Flašas paviešino nuotraukas, kuriose matyti atnaujinta rusiško FPV tipo drono „Boomerang“ versija. Jo vertinimu, pakeitimai orientuoti į ryšio patikimumą ir galimybę greitai prisitaikyti prie skirtingų darbo sąlygų fronte.

Vienas svarbiausių atnaujinimų siejamas su vadinamuoju diversity signalo priėmimu, kai ryšio kokybė gerinama naudojant kelis priėmimo kanalus. Tai leidžia operatoriui išlaikyti stabilesnį valdymą sudėtingesnėje aplinkoje, kur signalą slopina reljefas ar trukdžiai.

Dažnių keitimas ir detektorių spraga

Pasak analizės, „Boomerang“ antenų konstrukcija pritaikyta greitesniam naudojamo dažnių ruožo keitimui. Tam naudojamos telemetrinės antenos su specialiai paruoštomis vietomis trumpinimui, todėl lauko sąlygomis galima koreguoti antenos ilgį ir ją priderinti prie reikiamo dažnio.

Didžiausią nerimą kelia vaizdo perdavimo kanalo pokytis: naujausia versija vaizdą, kaip nurodoma, perduoda 6–7,2 GHz ruože. Dalis nešiojamų FPV dronų detektorių, ypač senesnių kartų, dažnai stebi tik iki maždaug 6 GHz, todėl tokio signalo gali tiesiog neužfiksuoti.

Vis dėlto tai nėra garantuotas nematomumas. Į frontą patenkantys naujesni detektoriai vis dažniau komplektuojami su papildomais kanalais, apimančiais 7,2 GHz ir aukštesnius dažnius, todėl technologinis varžymasis tarp dronų kūrėjų ir aptikimo bei trukdymo sistemų gamintojų tęsiasi.

Ką rodo „Boomerang“ raida

„Boomerang“ nėra naujas sprendimas: Rusijos gynybos ministerija šį kvadrokopterį viešai pademonstravo 2023 metais kovą, o po kelių savaičių vienas egzempliorius, kaip skelbta, pateko ukrainiečiams. Ankstyvosios versijos buvo palyginti paprastos, su stiklo pluošto rėmu ir plačiai prieinamais komerciniais, įskaitant kiniškus, komponentais.

Vėliau konstrukcija buvo sistemingai tobulinama. Remiantis viešojoje erdvėje aptariamais rusiškais dokumentais, „Boomerang-10“ maksimalus svoris gali siekti 6,5 kilogramo, o naudingoji apkrova iki 3 kilogramų; taip pat minimi iki 150 kilometrų per valandą greičiai ir apie 20 minučių skrydžio trukmė.

Pranešimuose iš Rusijos šaltinių taip pat minimas efektyvus nuotolis iki 17 kilometrų, tačiau realios ribos paprastai priklauso nuo ryšio sąlygų ir elektroninės kovos poveikio. Pastaraisiais metais būtent ryšio atsparumas ir gebėjimas išlikti valdomam trukdymo sąlygomis tapo vienu svarbiausių FPV dronų efektyvumo veiksnių.

Skelbiama, kad nuo 2025 metų pradžios „Boomerang“ dronuose pradėtas fiksuoti ir terminalinio nutaikymo sprendimas. Tokia funkcija galėtų leisti dronui paskutinėje atakos fazėje labiau pasikliauti vidiniais algoritmais ir taip sumažinti kai kurių nešiojamų radioelektroninės kovos priemonių, naudojamų transporto priemonių apsaugai, efektyvumą.

Be to, „Boomerang“ šeima, kaip teigiama, išsiplėtė ir apima ne tik kamikadzės tipo aparatus, bet ir lengvus bombinius dronus, žvalgybines versijas bei perėmimo paskirties platformas. Tyrimuose šios gamybos gijos siejamos su Rusijos verslininku Aleksandru Atamanovu ir įmone Intellekt Maszin.