Rusijos vyriausybė paskelbė pratęsianti benzino ir dyzelino eksporto ribojimus iki 2027 metų sausio 31 dienos. Priemonė aiškinama siekiu stabilizuoti vidaus rinką ir užtikrinti degalų tiekimą regionams, kuriuose pastaraisiais mėnesiais fiksuotas trūkumas.
Eksporto apribojimai Rusijoje taikomi etapais: benzino išvežimą į užsienį valdžia buvo sustabdžiusi nuo balandžio pradžios, o dyzelino eksporto kontrolė sugriežtinta liepą. Be to, buvo įvesti ir atskiri apribojimai aviaciniam kurui, kurie turėtų galioti iki lapkričio pabaigos.
Kas išprovokavo trūkumą?
Degalų krizė siejama su Ukrainos smūgiais dronais į Rusijos naftos perdirbimo ir energetikos infrastruktūrą. Tokios atakos mažina perdirbimo pajėgumus, apsunkina logistiką ir verčia valdžią daugiau produkcijos palikti vidaus rinkoje, kad būtų suvaldytos kainos.
Regionuose, kur problemos tapo labiausiai matomos, buvo įvedami laikini degalų pardavimo ribojimai vienam asmeniui. Rusijos pareigūnai viešai pripažino, kad kai kuriose šalies dalyse tiekimo grandinės vis dar stringa, o degalų stygius neišnyko.
Perdirbimo apimtys krenta, eksportas traukiasi
Rusijos žiniasklaidoje skelbta, kad naftos perdirbimas birželį sumažėjo iki maždaug 4,1 mln. barelių per dieną ir tai yra vienas žemiausių lygių per kelerius metus. Mažesnės apimtys reiškia, kad rinkoje atsiranda mažiau benzino ir dyzelino, todėl eksporto ribojimai tampa greitu, bet skausmingu sprendimu.
Dar prieš kelerius metus Rusija buvo tarp reikšmingų benzino eksportuotojų, tačiau dabar vis didesnė produkcijos dalis nukreipiama į vidaus vartojimą. Tai keičia ir regioninių rinkų balansą, nes eksportas tradiciškai padėdavo palaikyti rafinerijų pelningumą ir reguliuoti perteklių.
Ne pirmas kartas, bet šįkart ilgesniam laikui
Rusija panašius eksporto stabdymus buvo taikiusi ir 2023 bei 2024 metais, kai po ankstesnių atakų bangų siekė sumažinti kainų šuolius ir papildyti vidaus atsargas. Tuomet ribojimai paprastai trukdavo kelis mėnesius, o vėliau būdavo švelninami.
Dabartinis terminas iki 2027 metų signalizuoja, kad valdžia problemą vertina kaip ilgalaikę ir susijusią ne tik su sezoniniais svyravimais, bet ir su nuolatiniu infrastruktūros pažeidžiamumu. Tai didina riziką, kad vidaus rinkoje apribojimai gali būti pratęsiami ar koreguojami priklausomai nuo situacijos rafinerijose ir logistikos grandinėse.
Leave a Reply