Lenkijos gynybos ministerija paviešino vaizdo įrašą iš Torunės poligone vykusių pratybų, kuriose 18-oji mechanizuotoji divizija, vadinama Geležine divizija, demonstravo paieškos ir smogiamąjį kompleksą „Gladius“. Įraše matyti, kaip klajojanti amunicija tiksliai smogia į taikinį, imituojantį HIMARS raketų paleidimo įrenginį, ir jį sunaikina.
Pratybos vyko kaip „Polish Apache Initiative 4“ ir „European HIMARS Initiative 8“ ciklų dalis, jose dalyvavo Lenkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės atstovai. Pagrindinis tikslas buvo praktikoje sujungti žvalgybą, ugnies valdymą ir skirtingas smogiamąsias priemones, kad sprendimai mūšio lauke būtų priimami greičiau.
„Gladius“ pristatomas kaip baterijos lygmens ugnies modulis, skirtas Raketinėms pajėgoms ir artilerijai. Sistema sukurta tam, kad sutrumpintų vadinamąją smūgio grandinę nuo taikinio aptikimo ir identifikavimo iki jo neutralizavimo, o tokia logika ypač svarbi moderniame kare, kai taikiniai greitai juda ir trumpai išlieka vienoje vietoje.
Komplekso esmė yra kelių elementų sujungimas į vieną valdymo architektūrą: žvalgybinių bepilotžių orlaivių, klajojančios amunicijos ir skaitmeninio ugnies valdymo. Skelbiama, kad žvalgybos platformos gali ore išbūti iki 10 valandų, o smogiamųjų priemonių veikimo nuotolis siekia apie 100 kilometrų, todėl galima veikti giliai už priešo linijų.
Sistemą kuria Lenkijos gynybos pramonės grupė WB, o duomenų ir ugnies valdymui naudojama TOPAZ architektūra, plačiai taikoma Lenkijos artilerijoje. Praktikoje tai leidžia viename tinkle sujungti žvalgybą, taikinių paskirstymą ir ugnies užduočių vykdymą, mažinant žmogiškųjų klaidų riziką ir taupant laiką.
Lenkijos gynybos ministerija anksčiau skelbė, kad 2022 metais pasirašyta pirmoji sutartis dėl keturių modulių tiekimo, o dalis įrangos į dalinius pradėta perduoti tais pačiais metais. Vėliau viešai pranešta ir apie didesnius plėtros planus, siejant juos su poreikiu stiprinti tolimojo nuotolio smūgio ir savarankiškos žvalgybos pajėgumus.
Šio tipo sprendimai NATO valstybėse laikomi viena ryškiausių pastarųjų metų tendencijų, nes klajojanti amunicija ir bepilotės sistemos leidžia tiksliai smogti mažesnėmis sąnaudomis ir mažesne rizika įguloms. Integracija su sąjungininkų platformomis, tokiomis kaip AH-64 „Apache“ ar HIMARS, rodo kryptį į bendrą, duomenimis paremtą ugnies valdymą, kai svarbiausia tampa greitis ir tikslumas.
Leave a Reply