JAV pristatytas QAIAx projektas žada tai, kas iki šiol skambėjo kaip mokslinė fantastika: sukurti žmogaus „skaitmeninį DNR“ profilį, kurį esą būtų galima perkelti į humanoidinius robotus ar holografinius avatarus. Idėja paprasta ir emocionaliai paveiki: artimieji galėtų bendrauti su mirusiojo skaitmenine versija, kuri atkartotų jo žinias, prisiminimus ir būdingus elgesio bruožus.
Projektą viešai sieja organizacija Veterans First for America, o jo aprašymuose akcentuojama, kad tai kol kas yra vizija, kurią dar reikėtų nepriklausomai patikrinti. Mokslininkų bendruomenėje panašios iniciatyvos paprastai vertinamos atsargiai, nes žmogaus sąmonė nėra vien duomenų rinkinys, kurį būtų galima patikimai nukopijuoti iš sensorių signalų ar pokalbių istorijos.
Kaip turėtų veikti „skaitmeninis DNR“
Pagal QAIAx koncepciją dalyvis naudotų specialų kostiumą su 40 jutiklių. Jie registruotų judesius, organizmo reakcijas, gyvybinius rodiklius ir kitus elgsenos požymius, kurie vėliau būtų panaudoti skaitmeniniam profiliui sudaryti.
Kūrėjų teigimu, toks profilis galėtų būti įkūnytas humanoidiniame robote arba pateiktas kaip holografinė reprezentacija. Tačiau dabartinės DI sistemos, net ir labai pažangios, dažniausiai sukuria tik įtikinamą imitaciją, o ne žmogaus tapatybės tęstinumą, todėl „tikro proto perkėlimas“ lieka nepatvirtinta prielaida.
300 mikromiestų ir 90 proc. automatizacijos
QAIAx Clinical Trial apima ir gerokai platesnį planą nei skaitmeninių asmenybių kūrimas. Projekte minimas 300 decentralizuotų mikromiestų tinklas, kurį esą būtų galima kurti federalinėse ir karinėse teritorijose JAV bei pasirinktose užsienio vietose, o ilgainiui toks tinklas teoriškai galėtų aptarnauti iki 1 000 000 gyventojų.
Siūlomas vadinamasis 90/10 hibridinės darbo jėgos modelis, kai apie 90 proc. kasdienių operacijų atliktų DI sistemos ir automatizuotos mašinos, o žmonėms tektų 10 proc. priežiūros ir sprendimų. Robotams būtų priskiriamos vandentvarkos, žemės ūkio, energetikos ir infrastruktūros priežiūros užduotys, o žmonės turėtų įsikišti ten, kur reikalinga patirtis, moralinis vertinimas ar specifinė kompetencija.
Kaina, teisės ir privatumo dilemos
Projekto aprašymuose minima ir komercinės licencijos idėja skaitmeniniams profiliams, siūlant juos „išlaikyti“ šimtmečius. Nurodomos kainos prasideda maždaug nuo 280 000 eurų už 100 metų laikotarpį ir siekia apie 930 000 eurų už 500 metų, tačiau tokie pasiūlymai kelia klausimų dėl realaus techninio įgyvendinimo ir atsakomybės.
Ne mažiau svarbūs ir teisiniai aspektai: kam priklausytų skaitmeninė tapatybė, kas valdytų duomenis po žmogaus mirties, kaip būtų užtikrintas sutikimas ir apsauga nuo piktnaudžiavimo. Kol kas QAIAx pateikiamas kaip ambicinga koncepcija, kuriai prireiktų ne tik technologinių proveržių, bet ir aiškios reguliavimo sistemos.
Skelbiama, kad registracijos etapas turėtų prasidėti spalio mėnesį, o laukiančiųjų sąrašas veteranams atidarytas liepos mėnesį. Vis dėlto, kol nebus nepriklausomų tyrimų ir patikimų demonstracijų, pažadas apie amžiną gyvenimą kode išlieka daugiau rinkodaros šūkiu nei moksliškai pagrįstu planu.
Leave a Reply