Kaip keičiasi prekybos frontas
Europos Sąjunga pastaraisiais metais susidūrė su pigesnių prekių srautu iš Kinijos, o dabar, politikų vertinimu, atsiveria naujas kelias į bendrąją rinką per kaimynines šalis. Vis dažniau dėmesys krypsta į Maroką ir Turkiją, kurios turi palankius prekybos režimus su ES.
Kinijos įmonės, investuodamos į gamybą šiose šalyse, gali pasinaudoti lengvesnėmis prieigos prie ES rinkos sąlygomis. Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose Briuselis jau taiko prekybos gynybos priemones, pavyzdžiui, elektromobiliams ir kitoms didelės pridėtinės vertės prekėms.
Milijardinės investicijos ir naujos gamyklos
Nepriklausomų tyrimų bendrovės Rhodium Group skaičiavimu, per pastaruosius ketverius metus Kinijos investicijos Maroke pasiekė apie 5,5 mlrd. eurų, o Turkijoje sudarė apie 1,8 mlrd. eurų. Tokios apimtys rodo, kad tai ne pavieniai projektai, o ilgalaikė gamybos ir eksporto strategija.
Maroke formuojama viso elektromobilių ekosistemos tipo grandinė, apimanti baterijų ir jų medžiagų gamybą bei automobilių komponentus. Tarp investuotojų minimos „Gotion“, „BTR“, „Tinci“, „Huayou“, taip pat automobilių dalių ir padangų gamintojai, planuojantys atidaryti naujas gamyklas.
Turkijoje dalis projektų orientuota į vietos rinką, tačiau kartu išlieka eksporto į Europą tikslas, keliantis įtampą ES gamintojams. Kaip vienas ryškiausių pavyzdžių minėta elektromobilių gamintojo „BYD“ gamyklos idėja, siejama su lengvatiniu patekimu į Turkijos rinką, nors projektas, kaip skelbta, šiuo metu sustabdytas.
Kodėl ES priemonės stringa
Europos Komisija tradiciškai remiasi antidempingo, antisubsidijų ir antiapeidinėjimo tyrimais, tačiau jie dažnai vykdomi prekė po prekės ir užtrunka. Be to, kai gamyba realiai perkeliama į trečiąsias šalis ir jose sukuriama didesnė pridėtinė vertė, vien kilmės „apeidinėjimo“ įrodyti tampa sudėtingiau.
Pastaraisiais metais Komisija jau buvo ėmusis bylų dėl atvejų, kai prekės, pagamintos naudojant Kinijoje pagamintas žaliavas ar pusgaminius, į ES patekdavo iš kitų šalių. Pavyzdžiui, buvo nagrinėti stiklo pluošto gaminių srautai iš Maroko ir Turkijos, o 2025 metais priimtas sprendimas dėl kompensacinių muitų aliuminio ratlankiams, pagamintiems Maroke, nustačius nesąžiningo subsidijavimo požymių.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) savo analizėse yra pabrėžusi, kad Kinijos valstybės parama kai kuriuose sektoriuose gali reikšmingai iškreipti konkurenciją. Tokios subsidijos, Europos politikų teigimu, didina riziką, kad į ES pateks žemomis kainomis siūlomos prekės, kurioms vietos gamintojams sunku prilygti.
Bruselio atsakas: naujos taisyklės ir spaudimas partneriams
Europos Komisija 2026 metų birželį pradėjo derybas su Pekinu, siekdama perbalansuoti prekybinius santykius ir iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Tačiau ES institucijos pripažįsta, kad vien dialogo gali nepakakti, jei gamybos perkėlimas į kaimynines šalis taps ilgalaikiu kanalu į ES rinką.
Diskusijose Briuselyje vis dažniau minimas Industrial Accelerator Act, kuriuo siekiama griežtinti sąlygas, kas gali pretenduoti į europines viešųjų pirkimų ir finansavimo schemas. Vienas jautriausių klausimų yra tai, ar tokios šalys kaip Marokas ir Turkija turėtų būti laikomos patikimomis partnerėmis, kurių produkcija galėtų būti prilyginta Made in Europe kriterijams.
„Kinija puikiai supranta, kad dalis Europos įmonių savo vertės grandines yra perkėlusios į šias šalis, todėl spaudimas dėl jų įtraukimo yra didžiulis“, – sakė Europos Parlamento narys Pierre Jouvet.
Europarlamentarai, dirbantys su šiuo klausimu, siūlo aiškesnes sąlygas, susietas su abipusiškumu, ypač viešųjų pirkimų rinkose. Tokia kryptis reikštų, kad prekybos taisyklių peržiūra paliestų ne tik Kiniją, bet ir ES santykius su kaimyninėmis valstybėmis, per kurias formuojasi nauji eksportui skirti gamybos mazgai.
Teisininkai ir prekybos ekspertai pabrėžia, kad artimiausiu metu ES gali tekti plėsti instrumentų rinkinį ir greitinti tyrimus, nes tradiciniai muitai vis dažniau „pavėluoja“ paskui verslo sprendimus. Tuo pat metu Europos Teisingumo Teismo praktika, vertinama specialistų, gali palaipsniui suteikti Komisijai daugiau erdvės aktyviau vertinti sudėtingas pridėtinės vertės grandines už ES ribų.
Leave a Reply