JAV kariuomenė svarsto artimiausiu metu įsigyti iki 20 lazerinės ginkluotės sistemų E-HEL, kurias kuria bendrovė „AeroVironment“. Ši kryptinė energija paremta sistema skirta naikinti mažus ir vidutinio dydžio dronus, į juos nukreipiant koncentruotą lazerio spindulį.
Remiantis JAV kariuomenės dokumentuose aprašytais reikalavimais, E-HEL turėtų būti pritaikytas kovai su 1–3 dronų grupėmis. Nurodoma, kad taikiniais laikomi įvairių klasių bepiločiai, kurių masė gali siekti nuo 9 iki 600 kilogramų.
Patirtis su DE M-SHORAD
Nauji planai siejami su ankstesne programa Directed Energy Maneuver-Short Range Air Defense, kai ant šarvuoto „Stryker“ platformos buvo integruotas maždaug 50 kilovatų galios lazeris. Bandymų metu patvirtinta, kad aukštos energijos lazerį įmanoma įtraukti į manevrinės oro gynybos sudėtį.
Vis dėlto praktika atskleidė ir rimtus inžinerinius iššūkius. Didelės galios elektros generavimo, aušinimo, spindulio valdymo įrangos ir jutiklių sutalpinimas šarvuotoje mašinoje bei patikimas darbas nuolatinių taktinių operacijų sąlygomis tapo vienu didžiausių ribojančių veiksnių.
Kodėl svarbus ne tik kilovatų skaičius
JAV kariuomenė signalizuoja perėjimą prie kompaktiškesnės ir modulinės lazerinių sistemų architektūros. Tai reiškia, kad prioritetu laikoma ne vien maksimali galia, o galimybė greitai dislokuoti, lengvai prižiūrėti, stabiliai maitinti ir integruoti sprendimą skirtingose misijose.
Kitaip tariant, mažesnės nominalios galios lazeris gali būti vertingesnis už galingesnį analogą, jei jis yra patikimesnis lauke ir paprasčiau įtraukiamas į esamas oro gynybos grandis. Dronų grėsmė dažnai yra masinė ir dinamiška, todėl svarbus ne tik vieno taikinio sunaikinimas, bet ir nuolatinis sistemos prieinamumas.
Kas daro lazerius patrauklius
Lazerinė ginkluotė visame pasaulyje sulaukia dėmesio dėl potencialiai mažesnės vieno „šūvio“ kainos, lyginant su raketomis ar kitais brangiais perėmimo būdais. Teoriškai tokio sprendimo sąnaudos labiau priklauso nuo energijos tiekimo ir logistinio užtikrinimo nei nuo kiekvieno atskiro šaudmens.
Taip pat pabrėžiama, kad kalbant apie aukštos energijos lazerius, omenyje turimi spinduliai, galintys kaitinti ir pažeisti konstrukcijas, pavyzdžiui, sparnus, korpusą ar kritinius mazgus. Tuo pat metu mažesnės energijos lazeriai mūšio lauke gali būti naudojami ir kitoms užduotims, pavyzdžiui, optinių sistemų apakinimui ar jutiklių veikimo trikdymui.
Ekspertai pažymi, kad tokios sistemos nėra universalus atsakymas į visas grėsmes, nes jų efektyvumą gali riboti oro sąlygos, dūmai, dulkės ar poreikis užtikrinti nuolatinį energijos tiekimą. Vis dėlto planai dėl E-HEL rodo aiškią kryptį: kova su dronais tampa viena svarbiausių oro gynybos užduočių, o lazeriai gali tapti reikšminga šios mozaikos dalimi.
Leave a Reply