Ukraina surengė vieną didžiausių dronų atakų Rusijoje: smogta karinei pramonei ir energetikai

Atakų mastas didėja

Ukraina sekmadienį pranešė surengusi plataus masto dronų ataką Rusijos teritorijoje, nutaikytą į karinės pramonės objektus ir energetikos infrastruktūrą. Tai viena didžiausių tokių operacijų nuo 2022 metais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos.

Rusijos pareigūnai skelbė apie mažiausiai šešis žuvusiuosius, dalis jų – pietiniame Rostovo regione. Taip pat pranešta apie aukas Belgorode ir Maskvoje, o Ukraina teigė taikiusi į karines gamyklas ir energetikos taikinius.

Rusijos kariuomenė nurodė esą per naktį numušusi 822 ukrainietiškus dronus, iš jų 600, anot Maskvos, skrido sostinės kryptimi. Nepriklausomai patvirtinti šių skaičių dažnai neįmanoma, tačiau abiejų pusių pranešimai rodo intensyvėjantį tolimojo nuotolio smūgių etapą.

Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis dažniau remiasi dronais ir raketomis, siekdama spausti Rusijos logistiką, karinės pramonės grandinę ir degalų bei elektros tiekimą. Tokia taktika leidžia kelti kaštus užnugaryje net ir tada, kai fronto linijoje progresas būna lėtesnis.

Atsakomosios atakos Ukrainoje

Tuo pat metu Ukraina patyrė naktinius smūgius savo teritorijoje. Pranešta, kad Kryvyj Riho plieno gamykloje per ataką žuvo du žmonės, o smūgiai taip pat pareikalavo aukų Zaporižios regione ir Sumų srityje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniuose tinkluose informavo apie situaciją po smūgių ir gelbėjimo bei atstatymo darbus. Jo teigimu, per pastarąją savaitę Rusija į Ukrainą paleido daugiau kaip 1 500 dronų.

„Europa turi mobilizuoti turimus priešraketinius pajėgumus, kad jie gintų žmones, o ne būtų laikomi sandėliuose“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

Ką rodo ši tendencija

Pastarųjų dienų intensyvėjimas išryškina dvi paralelines karo realijas: abi pusės didina oro antskrydžių apimtis, o ypač svarbiu ginklu tampa dronai. Jie pigesni už daugelį raketų, gali būti leidžiami masiškai ir verčia priešininką brangiai naudoti oro gynybos priemones.

Energetikos ir karinės pramonės taikinių pasirinkimas rodo siekį paveikti ne tik momentinį mūšio lauką, bet ir Rusijos gebėjimą palaikyti karą ilguoju laikotarpiu. Tuo pat metu Ukrainai tenka spręsti civilinės saugos ir infrastruktūros apsaugos iššūkius, kai smūgiai nukreipiami į pramonės ir energetikos objektus šalies viduje.

Diplomatinės pastangos išlieka vangios, o tai reiškia, kad tolimojo nuotolio atakos ir oro gynybos varžybos artimiausiu metu greičiausiai tik stiprės. Dėl to didėja ir rizika, kad smūgiai toliau palies civilinę infrastruktūrą bei gyventojus abiejose pusėse.