Rožiniai pelikanai vėl Kachovkos apylinkėse po 150 metų: ekologas paaiškino, kas pasikeitė

Written by

in

Kachovkos vandens telkinio apylinkėse, naujai susiformavusiose užliejamose pievose ir nendrynuose, pastebėtos rožinių pelikanų kolonijos. Tai reta ir reikšminga žinia, nes šios į Raudonąją knygą įtrauktos rūšies paukščiai šiame regione nebuvo fiksuojami maždaug 150 metų.

Vietovė, kurioje pastebėti paukščiai, siejama su Didžiuoju Lugu – istoriniu Dniepro žemupio užliejamų teritorijų masyvu. Po Kachovkos hidroelektrinės susprogdinimo kraštovaizdis smarkiai pakito: atsivėrė seklumos, susiformavo nauji vandens ir sausumos mozaikos plotai, palankūs vandens paukščiams.

Paukščių nufilmuoti televizijos komandai esą nepavyko, tačiau jų buvimą patvirtino kariškių pateikta vaizdo medžiaga. Joje matyti apie kelias dešimtis paukščių, o vienas drono operatorius pasakojo juos vandens paviršiuje pastebėjęs atsitiktinai skrisdamas nedideliame aukštyje.

Ekologas Vadymas Maniukas teigė, kad rožiniai pelikanai prisitaiko tiek prie naujos buveinės, tiek prie karo sąlygų ir aplinkos triukšmo. Pasak jo, jei sprogimai ir kiti trikdžiai nepaveikia paukščių tiesiogiai, jie ilgainiui gali rodyti mažesnį atsargumą ir tęsti įprastą elgseną.

„Kadangi sprogimai nepataiko tiesiai į paukščius, jie jaučiasi gana ramiai. Gamta labai lanksčiai reaguoja į žmogaus sukeltas situacijas“, – sakė ekologas Vadymas Maniukas.

Specialistas priminė, kad Ukrainoje rožinių pelikanų įprastos teritorijos siejamos su Dunojaus užliejamomis vietovėmis ir Azovo jūros regionu. Tačiau istoriškai Didžiojo Lugo plotuose jie galėjo būti paplitę anksčiau, kol XIX amžiuje išnyko dėl intensyvios medžioklės ir kito žmogaus poveikio.

Ekologas atkreipė dėmesį ir į praktinį aspektą: rožiniai pelikanai yra labai ėdrūs ir per parą gali suvartoti iki 2 kilogramų žuvies. Jie dažnai medžioja kolektyviai, sudarydami puslankį ir varydami žuvų būrius į seklumas, todėl kolonijų atsiradimas gali rodyti, kad naujai susidariusiose buveinėse netrūksta maisto.

Vis dėlto prognozuoti, kaip toliau plėsis jų arealas, kol kas sudėtinga. Paukščių migraciją ir įsikūrimą lemia vandens režimo stabilumas, maisto bazė, trikdymo lygis bei tai, ar naujos seklumos ir nendrynai išliks pakankamai ilgai, kad taptų nuolatine buveine.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *