Virtos kukurūzų burbuolės skamba paprastai, tačiau būtent smulkmenos dažniausiai lemia, ar grūdai bus saldūs ir sultingi, ar kieti ir guminiai. Dažna virtuvės klaida – druska pačioje pradžioje, nes ji gali „sutraukti“ grūdus ir pailginti minkštėjimą. Kur kas saugesnis būdas – pirmiausia pasirūpinti švelniu saldumu ir riebalų natomis.
Patikimas triukas – į vandenį dar prieš užverdant įmaišyti cukraus, maždaug po 1 arbatinį šaukštelį vienam litrui. Tai nepadarys kukurūzų desertu, bet padės išryškinti natūralų saldumą, ypač jei burbuolės ne pačios jauniausios. Dar vienas geras priedas – šaukštas sviesto, kuris suteikia švelnumo ir pilnesnį skonį.
Renkantis burbuoles verta atkreipti dėmesį į grūdų išvaizdą: jie turėtų būti vienodi, lengvai iškilūs, šviesiai geltoni ir neatrodyti išdžiūvę. Šviežumą namuose galima įvertinti paprastai: lengvai paspaudus grūdą nagu, turėtų pasirodyti balkšvas, pieno konsistencijos skystis. Jei grūdai sausi, virimas dažnai nebeišgelbėja tekstūros.
Prieš verdant kukurūzus reikia nulupti, nuimti plaušelius, nupjauti kietesnį kotelį ir burbuoles nuplauti. Puode vandens turi būti tiek, kad kukurūzai būtų visiškai apsemti ir nesiremtų į puodo dugną susispaudę. Į dar šaltą vandenį įdėkite cukraus, užvirinkite ir tik tada sudėkite burbuoles.
Jauni kukurūzai dažniausiai išverda per 5–7 minutes, o brandesnėms, vidutinio dydžio burbuolėms gali prireikti apie 8–12 minučių. Svarbu nepervirti, nes ilgai kaitinant krakmolai keičiasi ir grūdai ima kietėti, praranda sultingumą. Jei norisi sūrumo, druską geriausia dėti pabaigoje arba tiesiog pasūdyti jau išvirtas burbuoles.
Norint dar švelnesnio rezultato, dalį vandens galima pakeisti pienu, o sviestą naudoti ir virimo metu, ir patiekiant. Tokia kombinacija ypač tinka, kai burbuolės nebe pačios jauniausios, tačiau vis dar norisi minkštų, sultingų grūdų. Patiekiant pakanka trupučio druskos, sviesto ir, jei mėgstate, šlakelio citrinos sulčių.
Leave a Reply