Nevados transporto institucija suteikė leidimus trims bendrovėms pradėti komercines robotaksi paslaugas Klarko apygardoje, kurioje yra Las Vegasas. Leidimai numato galimybę per artimiausius 12 mėnesių į gatves išleisti iki 7 000 autonominių automobilių, tačiau realūs mastai gali būti mažesni.
Didžiausią kvotą gavo „Tesla“: dokumentuose numatyta iki 5 000 transporto priemonių. „Waymo“ ir „Uber“ atskirai gali diegti po 1 000 robotaksi, o „Uber“ atveju paslaugai turėtų būti pasitelkti partneriai, tarp jų „Zoox“ ir „Motional“.
Klarko apygardoje gyvena apie 2,5 mln. žmonių, o dideli turistų srautai Las Vegase šią rinką paverčia ypač patrauklia. Dėl to leidimų paketas laikomas vienu ambicingiausių JAV bandymų per trumpą laiką smarkiai išplėsti mokamas autonomines keliones viename regione.
„Tesla“ atstovai teigė, kad pradžioje planuojama naudoti „Model Y“ automobilius. Vis dėlto bendrovė viešai pripažįsta, kad 5 000 yra viršutinė riba, o realistiškesnis tikslas per metus galėtų siekti iki 2 500 automobilių, priklausomai nuo pasirengimo ir operacinių pajėgumų.
„Penki tūkstančiai mums visada buvo riba“, – sakė „Tesla“ robotaksi projekto vyriausiasis inžinierius Ericas Early.
Tuo metu „Waymo“ toliau plečia mokamas paslaugas kituose JAV miestuose ir yra įvardijusi Las Vegasą tarp būsimų krypčių. Skirtingai nei dalis konkurentų, „Waymo“ jau turi ilgesnę komercinių važiavimų patirtį, o tai gali tapti svarbiu pranašumu įsibėgėjant konkurencijai Nevadoje.
„Uber“ modelis išsiskiria tuo, kad pati platforma dažniau veikia kaip užsakymų ir kelionių valdymo infrastruktūra, o autonominių automobilių parką užtikrina partneriai. Toks kelias leidžia greičiau didinti mastą, tačiau stipriai priklauso nuo partnerių technologinės brandos, saugos ataskaitų ir leidimų derinimo.
Las Vegasas robotaksi bandymams nėra naujiena: įvairios įmonės šiame regione jau testavo autonominius automobilius ribotose teritorijose. Skirtumas tas, kad dabar kalbama nebe apie pilotinius projektus, o apie mokamas paslaugas ir tūkstantinius parkus, kurie gali pakeisti pavežėjimo rinkos kainodarą, darbo struktūrą ir miesto mobilumo įpročius.
Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia rizika šiame etape paprastai būna ne vien programinė įranga, bet ir operaciniai procesai: nuotolinis stebėjimas, incidentų valdymas, techninė priežiūra, automobilių švara, draudimas ir aiški atsakomybė. Būtent šie veiksniai neretai apsprendžia, ar ambicingos kvotos virsta realiai į gatves išriedančiais automobiliais.
Leidimų sprendimas Nevadoje taip pat rodo platesnę tendenciją JAV: valstijos ir savivaldybės, siekdamos pritraukti inovacijas, vis dažniau kuria aiškesnes taisykles komerciniams autonominio transporto modeliams. Vis dėlto rinkos sėkmę lems ne tik leidimai, bet ir realūs saugos rezultatai bei gyventojų pasitikėjimas technologija.
Leave a Reply