CŽV direktoriaus Johno Ratcliffeo netikėtas vizitas Maskvoje sukėlė naują spėlionių bangą, kokią žinutę Vašingtonas nusprendė perduoti ne per įprastus diplomatinius kanalus, o per žvalgybos vadovą. Kremlius patvirtino, kad jis kelias valandas bendravo su Rusijos žvalgybos pareigūnais, tačiau su Vladimiru Putinu nesusitiko.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad susitikimų su Putinu nebuvo planuota, o Rusijos prezidentas esą buvo informuotas apie pokalbių rezultatus. Nei JAV, nei Rusija viešai neatskleidė derybų turinio, todėl kelionės tikslas liko neaiškus.
Vizito laikas sutapo su įtemptu Rusijos karo prieš Ukrainą etapu ir augančiu nerimu dėl galimos Rusijos eskalacijos prieš Europos valstybes. Tokiose situacijose žvalgybos kanalai dažnai pasirenkami tam, kad jautriausia informacija pasiektų adresatus greitai ir su mažesne viešumo rizika.
Įspėjimas dėl eskalacijos?
Viena iš versijų, aptariamų tarptautinėje erdvėje, yra tai, kad Ratcliffeas galėjo atvežti įspėjimą dėl galimos platesnės Rusijos eskalacijos. Vakarų sostinėse pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie rizikas, susijusias su provokacijomis NATO valstybėse, sabotažo incidentais ir įvairiomis hibridinėmis operacijomis.
Istorinis precedentas jau buvo: 2021 metais tuometinis CŽV vadovas Williamas Burnsas vyko į Maskvą, kai Rusija telkė pajėgas prie Ukrainos sienų. Tuomet žinutė buvo perspėjimas dėl invazijos pasekmių, tačiau net ir po to Rusija 2022 metais pradėjo plataus masto karą.
Pasak pranešimų, kelionės metu buvo imtasi papildomų atsargumo priemonių, o Ukraina esą buvo prašoma laikinai nesmūgiuoti Maskvai ar Sankt Peterburgui. Toks prašymas svarbus kontekste, nes Ukraina yra išplėtusi tolimojo nuotolio smūgius prieš karinei logistikai ir infrastruktūrai reikšmingus taikinius Rusijos teritorijoje.
Ukraina, NATO ar Iranas?
Nors dėmesio centre išlieka Ukraina, vizitas gali būti susijęs ir su platesniu geopolitiniu paveikslu, įskaitant įtampas dėl Irano. Pastaraisiais metais Iranas ir Rusija stiprino karinį bei technologinį bendradarbiavimą, o Vakarai tai vertina kaip riziką tiek Artimuosiuose Rytuose, tiek Europoje.
Kremlius kontaktus tarp žvalgybos tarnybų pavadino teigiamais, tačiau pabrėžė, kad dar per anksti spręsti, ar tai gali paveikti bendresnius Vašingtono ir Maskvos santykius. Tai leidžia manyti, kad pokalbiai galėjo apimti ne vieną temą, o jų tikslas buvo bent minimaliai suvaldyti eskalacijos rizikas.
Neįprastas vizito slaptumas ir aukštas delegacijos lygis rodo, kad diskutuota apie ypač jautrius klausimus, kuriuose svarbus greitas tiesioginis ryšys. Tuo pat metu tai nereiškia artėjančio santykių atšilimo, veikiau bandymą nustatyti raudonąsias linijas situacijoje, kai klaida gali brangiai kainuoti abiem pusėms.
Leave a Reply