Von der Leyen įspėja Kiniją: jei iki spalio nebus proveržio, ES trauks prekybos gynybos arsenalą

Ultimatumas dėl deficito

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugpjūčio 27 dieną pareiškė, kad derybos su Kinija turi duoti apčiuopiamų rezultatų, kitaip Europos Sąjunga pasitelks visas turimas prekybos gynybos priemones. Pasak jos, tikslas – sumažinti rekordiškai išaugusį ES prekybos deficitą su Kinija ir subalansuoti santykius.

Von der Leyen pabrėžė, kad dialogas su Pekinu išlieka būtinas, tačiau vien pokalbių nepakanka, jei jie neatsiremia į konkrečius susitarimus. Europos Komisija yra nustačiusi spalį kaip terminą, iki kada tikimasi proveržio.

„Dialogas su Kinija išlieka reikalingas. Tačiau jis privalo duoti rezultatų, o kai dialogo nepakanka, turime būti pasirengę naudoti savo priemones“, – sakė Ursula von der Leyen.

Bylos dėl dempingo ir augančios įtampos

Pastaraisiais metais Briuselio ir Pekino santykius temdo auganti įtampa dėl įtariamų nesąžiningos konkurencijos praktikų ir rinkos užliejimo pigesnėmis prekėmis. Europos Komisija akcentuoja, kad į ES plūstančių importo srautų dinamika kelia rizikų vietos gamintojams, ypač sektoriuose, kur kainų spaudimas gali išstumti Europos produkciją.

Von der Leyen teigimu, per pastaruosius penkerius metus importas iš Kinijos išaugo 45 proc., o per pastaruosius dvylika mėnesių pradėta 30 prekybos gynybos tyrimų. Tai, pasak jos, yra beveik tris kartus daugiau nei istoriškai įprastas vidurkis.

„Mes reikšmingai didiname tyrimų apimtį“, – sakė Ursula von der Leyen.

Ką reiškia prekybos gynybos priemonės?

ES prekybos gynybos mechanizmai paprastai apima antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, galinčius baigtis papildomais muitais ar kitais ribojimais importui. Tokios priemonės taikomos, kai nustatoma, kad prekės į ES patenka dempingo kainomis arba kai eksportuotojai gauna konkurenciją iškraipančias valstybės subsidijas.

Be to, ES turi vadinamąjį kovos su ekonomine prievarta instrumentą, kuris gali būti aktyvuojamas, jei trečioji valstybė spaudžia ES keisti politiką. Šis instrumentas leistų taikyti griežtesnes priemones, įskaitant prieigos prie viešųjų pirkimų ribojimą ar kitus atsakomuosius žingsnius, tačiau tam reikia daugumos valstybių narių pritarimo.

Balansuojama tarp rizikų ir ryšių

Von der Leyen kartojo ES pasirinktą kryptį, kuri apibūdinama kaip rizikų mažinimas nenutraukiant ryšių. Tai reiškia, kad ES siekia apsaugoti kritines tiekimo grandines, technologijas ir pramonės pajėgumus, bet kartu vengia staigaus ekonominių santykių nutraukimo su viena didžiausių pasaulio ekonomikų.

Kontekstą apsunkina tai, kad ES šalys narės su Kinija dažnai palaiko ir atskirus dvišalius ryšius, siekdamos eksporto galimybių, investicijų ar rinkos prieigos. Dėl to politinis sutarimas dėl griežtesnių atsakomųjų priemonių gali tapti sudėtingas, net jei spaudimas veikti Briuselyje akivaizdžiai didėja.

Europos Komisijos pirmininkė taip pat priminė, kad visos ES valstybės narės šiuo metu fiksuoja prekybos deficitą su Kinija. Jos teigimu, partnerystė negali reikšti nuolatinio disbalanso toleravimo, ypač kai tai daro įtaką Europos konkurencingumui ir darbo vietoms.