Dunojų ir Razelmo ežerą pasiekusi invazinė rūšis per kelerius metus išplito taip sparčiai, kad keičia vietos ekosistemą.
Rumunijos Dunojaus deltoje vis dažniau fiksuojama neįprasta naujovė: gėlavandenės, vadinamosios japoniškos krevetės, per pastaruosius penkerius metus tapo kasdieniu laimikiu, o kai kuriose vietose jau pradėjo išstumti vietinius vėžius. Biologai sako, kad tokie staigūs pokyčiai rodo invazinės rūšies įsitvirtinimą ir gali turėti platesnių pasekmių.
Vietos žvejai pasakoja, kad krevečių gausa pastebimai išaugo karščio laikotarpiais, kai vanduo įšyla, o jų telkiasi ypač daug prie krantų ir seklumose. Tuo pat metu vėžių, kurie anksčiau buvo įprasti, kai kuriose vietovėse beveik nebeliko, todėl pokytis jaučiamas ne tik gamtoje, bet ir vietos žvejyboje.
„Tai krevetė iš Japonijos. Ji pateko į žuvininkystės ūkius Dniepro regione, o iš ten per deltą pakilo Dunojumi ir į gretimus su Dunojumi sujungtus ežerus“, – sakė mokslų daktaras Adrianas Bilba.
Specialistai aiškina, kad invazinė rūšis dažniausiai plinta dviem keliais: atsitiktinai pabėgusi iš akvakultūros ar dekoratyvinių vandens telkinių, arba per natūraliai sujungtas vandens sistemas, kai nauji organizmai keliauja srovėmis, kanalais ir ežerais. Dunojaus delta dėl sudėtingo vandens tinklo ir šiltesnių vasarų tampa palankia terpe greitam naujakurių plitimui.
Didžiausias nerimas susijęs su tuo, kuo šios krevetės minta ir kaip konkuruoja su vietinėmis rūšimis. Biologai neatmeta, kad jos gali ėsti vietinių žuvų ikrus ar jauniklius, taip pat konkuruoti dėl maisto ir slėptuvių, o tai ilgainiui gali paveikti plėšriąsias žuvis, tokias kaip lydekos, starkiai ir ešeriai.
„Tyrimai dar vyksta, kad nustatytume, kokį poveikį jos gali turėti vietinėms rūšims. Bet kuri rūšis, kuri čia patenka ir pradeda daugintis palyginti dideliais kiekiais, mums laikoma invazine“, – sakė biologas Aurelas Nestase iš Dunojaus deltos nacionalinio mokslinių tyrimų instituto.
Kita medalio pusė – ekonominė: dalis Dunojaus deltos restoranų jau įtraukė gėlavandenes krevetes į meniu, o turistams tai pateikiama kaip vietos regiono naujiena. Rumunijos Sarikiojaus gyvenvietėje 100 gramų tokio patiekalo kaina siekia apie 4 eurus, todėl vietos verslai mato galimybę invazinę rūšį bent iš dalies „paversti“ paklausia preke.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad vien kulinarinis populiarumas problemos neišsprendžia. Invazinės rūšys gali greitai pakeisti maisto grandines, sumažinti biologinę įvairovę ir sukelti sunkiai prognozuojamus ilgalaikius padarinius, todėl dabar svarbiausia tiksliai įvertinti krevečių poveikį ir, jei reikės, svarstyti valdymo priemones.
„Tikimės, kad jos prisitaikys prie šios vietovės taip, kad galėtume naudoti ir mūsų žuvį, ir šias krevetes, nes jos tampa išskirtiniu mūsų krašto produktu“, – sakė Sarikiojaus meras Vitali-Kristianas Finoghenas.
Leave a Reply