Ukrainoje, buvusio Kachovkos vandens telkinio vietoje, formuojasi itin didelė natūrali teritorija, kuri ateityje galėtų įgyti saugomos teritorijos statusą. Pasak Ukrainos mokslininko, kalbama apie maždaug 215 000 hektarų plotą, kuris dėl savo masto ir vientisumo būtų išskirtinis visos šalies mastu.
Šis plotas neretai buvo vadinamas Kachovkos jūra, o po vandens nuleidimo atsidengęs dugnas tapo sparčių gamtinių procesų erdve. Specialistų vertinimu, čia svarbiausia aplinkybė yra ta, kad teritorijoje beveik nėra gyvenviečių ir intensyviai dirbamų laukų, kurie paprastai trukdo steigti didelius rezervatus.
Kodėl ši vieta laikoma unikalia?
Chersono valstybinio universiteto botanikos katedros vedėjas, profesorius Ivanas Moisijenka teigia, kad buvusio tvenkinio dugnas gali tapti didžiausiu gamtos rezervatu Ukrainoje. Jo teigimu, tokio dydžio ištisinis plotas, kuriame dominuotų natūrali raida, yra reta galimybė ne tik šaliai, bet ir platesniam Europos regionui.
„Tai ne viena iš didžiausių teritorijų, o didžiausia. Čia yra apie 215 000 hektarų grynos gamtinės erdvės: nėra laukų, nėra kaimų, nėra miestų“, – sakė Ivanas Moisijenka.
Kas vyksta buvusio tvenkinio dugne
Kachovkos hidroelektrinės užtvanka buvo susprogdinta 2023 metais birželio 6 dieną, o po to staigiai pasikeitė viso Dnipro žemupio hidrologija. Ukrainos institucijos ir tarptautinės organizacijos šį veiksmą vertino kaip sunkų tarptautinės teisės pažeidimą, sukėlusį didelę humanitarinę ir aplinkosauginę žalą.
Per kelerius metus dalis atsidengusių plotų apaugo jaunu, tankiu gluosnių ir tuopų sąžalynu. Ekologai pabrėžia, kad tokios pionierinės augalijos plėtra dažnai sukuria buveines vabzdžiams, paukščiams ir smulkiesiems žinduoliams, o tai ilgainiui didina biologinę įvairovę.
Pasak mokslininkų, gluosnių ir tuopų sąžalynai ypač svarbūs kaip pereinamoji ekosistema tarp vandens ir sausumos. Tokie plotai dažnai veikia kaip natūralūs filtrai, stabilizuoja dirvožemį, mažina dulkių ir erozijos poveikį bei sudaro sąlygas grįžti šlapžemėms būdingoms rūšims.
Koks galėtų būti sprendimas ateičiai
Ivanas Moisijenka siūlo didžiąją buvusio Kachovkos tvenkinio dalį palikti laukinei gamtai ir panaudoti teritoriją Didžiojo Lanko gamtinių kompleksų atkūrimui. Toks požiūris remiasi principu, kad dalis teritorijų, patyrusių didelį žmogaus poveikį, gali būti atkuriamos leidžiant vykti natūraliems procesams, o žmogaus įsikišimą apribojant iki būtino monitoringo ir apsaugos priemonių.
Kartu svarstoma, kad mažesnėje dalyje ploto ateityje galėtų būti kuriami keli nedideli vandens telkiniai, jei to prireiktų vietos vandens ūkiui ar ekosistemų valdymui. Tačiau bet koks sprendimas dėl teritorijos statuso, ribų ir naudojimo scenarijų priklausytų nuo saugumo situacijos, ilgalaikių aplinkosaugos vertinimų ir valstybės politikos.
Ekspertai pabrėžia, kad tokio masto teritorijos apsauga galėtų tapti svarbia atkūrimo politikos dalimi, tačiau kartu reikėtų aiškiai spręsti rizikas: galimą taršą, dirvožemio užterštumą, invazinių rūšių plitimą ir suderinamumą su vandens išteklių poreikiais žemupyje.
Leave a Reply