Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad mažesnis cukraus kiekis nėštumo metu ir per pirmuosius dvejus vaiko gyvenimo metus gali būti siejamas su mažesne kai kurių vėžio formų rizika suaugus. Ryškiausias ryšys fiksuotas su kepenų vėžiu, tačiau signalų matyti ir kitoms dažnesnėms diagnozėms.
Mokslininkai pabrėžia, kad kalbama ne apie saldumynų draudimą, o apie saikingumą jautriausiu vystymosi laikotarpiu. Pirmosios 1 000 dienų nuo pastojimo iki antrojo gimtadienio laikomos kritišku langu, kai formuojasi medžiagų apykaita, imuninės sistemos reakcijos ir ilgalaikiai mitybos įpročiai.
Netikėta proga palyginti dvi kartas
Tokio masto eksperimentų su kūdikiais atlikti neįmanoma dėl etikos, todėl tyrėjai pasinaudojo istorine situacija Jungtinėje Karalystėje. Po Antrojo pasaulinio karo cukrus buvo normuojamas, o 1953 metų rugsėjį apribojimams pasibaigus suvartojimas per trumpą laiką smarkiai išaugo.
Dėl šio lūžio atsirado reta galimybė palyginti žmones, kurių ankstyvojo gyvenimo cukraus aplinka skyrėsi. Vieni gimė ir augo laikotarpiu, kai cukraus buvo mažiau, o kiti jau tada, kai jo tapo lengviau gauti.
Mažesnis ryšys su keliais vėžiais
Tyrimo autoriai analizavo daugiau nei 64 000 Jungtinėje Karalystėje gimusių žmonių duomenis, apimančius 1951–1956 metų gimimo laikotarpį. Rezultatai parodė, kad ilgesnis cukraus ribojimas ankstyvame amžiuje buvo susijęs su mažesne tikimybe susirgti krūties, prostatos, kepenų, storosios ir tiesiosios žarnos bei plaučių vėžiu.
Stipriausias ryšys fiksuotas kepenų vėžio atveju, kai rizika buvo mažesnė apie 69 proc., o krūties vėžio atveju apie 36 proc. Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad skirtumai išryškėjo tik po daugelio metų, todėl ankstyvos mitybos poveikis gali būti ilgalaikis.
Kas galėtų paaiškinti šį ryšį?
Tyrėjai taip pat aptiko biologinių rodiklių, galinčių sietis su lėtesniu biologiniu senėjimu. Žmonėms, kurie ankstyvoje vaikystėje vartojo mažiau cukraus, dažniau nustatytos ilgesnės telomeros, kurios laikomos vienu iš ląstelių senėjimo žymenų.
Be to, šioje grupėje fiksuotas mažesnis granzimo B lygis. Tai fermentas, kurį gamina imuninės sistemos ląstelės, o jo padidėjimas gali rodyti ilgalaikį imuninės sistemos apkrovimą.
Mokslininkai pabrėžia ir elgsenos veiksnį: ankstyvosios skonio patirtys gali formuoti pasirinkimus vėlesniame amžiuje. Tyrime pastebėta tendencija, kad vaikystėje mažiau cukraus gavę žmonės suaugę dažniau rinkosi mažiau saldų ir įvairesnį maistą, o tai taip pat gali prisidėti prie mažesnės lėtinių ligų rizikos.
Vis dėlto tyrimo rezultatai rodo sąsajas, o ne galutinai įrodo priežastinį ryšį, todėl išvados turėtų būti vertinamos atsargiai. Praktinis signalas tėvams ir būsimoms mamoms išlieka aiškus: mažiau pridėtinio cukraus ankstyviausiu laikotarpiu gali būti viena paprastų, ilgalaikei sveikatai palankių strategijų.
Leave a Reply