Von der Leyen po incidento Vokietijoje žada atsaką Rusijos hibridinėms atakoms: kas bus toliau?

Vokietija kaltina Rusiją

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė visišką solidarumą su Vokietija po to, kai Berlynas oficialiai priskyrė Rusijai vadinamąjį hibridinį išpuolį, susijusį su dronų incidentu Leipcigo oro uoste.

Pasak Vokietijos pareigūnų, rugpjūčio mėnesį oro uosto saugumo zonoje aptiktas dronas buvo netoli Ukrainos krovininio orlaivio, naudojamo karinėms siuntoms gabenti, o vėliau dar vienas bepilotis aparatas susidūrė su lėktuvu ir sutrikdė skrydžių saugą.

„Išlaikysime Europos Sąjungos vienybę nepaisant šių rimtų ir eskaluojančių veiksmų“, – sakė Ursula von der Leyen.

Europos Komisijos vadovė pabrėžė, kad hibridinės atakos neliks be atsako, o Vokietija, jos vertinimu, jau ėmėsi griežtų priemonių.

Šis signalas ypač svarbus tuo metu, kai Europos valstybės vis dažniau fiksuoja ne tik informacines, bet ir kinetines provokacijas, kurios gali kelti grėsmę kritinei infrastruktūrai ir civilių saugumui.

Susitikimas su NATO vadovu

Europos Komisija patvirtino, kad Ursula von der Leyen artimiausiomis dienomis susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte aptarti koordinuoto atsako į hibridines grėsmes.

Pagal viešai įvardytą kryptį, dėmesys bus sutelktas į glaudesnį ES ir NATO institucijų bei valstybių narių veiksmų derinimą, ypač atgrasymo, žvalgybos ir greitos reakcijos srityse.

„NATO toliau stiprins mūsų gebėjimą atgrasyti ir ginti visus sąjungininkus nuo bet kokios grėsmės, įskaitant kenkėjiškus veiksmus, kaip matėme Leipcige“, – sakė Markas Rutte.

Lygiagrečiai ES lygmeniu svarstomos papildomos ribojamosios priemonės, kurias, remiantis viešais pareiškimais, galėtų rengti užsienio reikalų ministrai artimiausiuose posėdžiuose.

Tokie sprendimai paprastai apima tikslines sankcijas asmenims ir struktūroms, susijusioms su žvalgyba, logistika ar operacijų vykdymu, taip pat priemones prieš dezinformacijos ir kibernetinių atakų infrastruktūrą.

Hibridinės grėsmės Europoje auga

Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas teigė, kad incidento vykdymo priemonės esą atitinka metodus, anksčiau matytus kitose Rusijai priskiriamose hibridinėse operacijose, susijusiose ir su karu prieš Ukrainą.

Vokietija, reaguodama į situaciją, nurodė uždaryti Rusijos konsulatą Bonoje, o Rusijos namus Berlyne taip pat planuojama užverti.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas yra perspėjusi, kad Rusija didina kinetinių hibridinių incidentų skaičių Europoje, siekdama paveikti politinius sprendimus ir mažinti paramą Ukrainai.

Jos vertinimu, šių atvejų rizika akivaizdžiai auga, o vien tik pavienės nacionalinės priemonės ne visada leidžia laiku atpažinti veikimo modelius ir užkirsti kelią pasikartojimui.

Pastarosiomis dienomis apie dronų įsibrovimus ar incidentus taip pat pranešė kelios NATO rytinio sparno valstybės, o Vokietijoje policija tyrė įtartinus atvejus prie energetikos objektų.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur akcentavo, kad Rusija nuolat tikrina ribą, kur prasideda aiški reakcija, todėl Europai svarbu išlaikyti blaivų vertinimą ir nuosekliai stiprinti atgrasymą.

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau yra kritikavusi Europos šalių pareiškimus, teigdama, kad kaltinimai skelbiami nepasibaigus tyrimams.

Vis dėlto Vokietijos sprendimas viešai įvardyti atsakomybę ir imtis diplomatinių priemonių rodo, kad Berlynas siekia perkelti šiuos incidentus iš pavienių įvykių į sisteminį saugumo darbotvarkės klausimą ES ir NATO lygmeniu.