Vis daugiau tarptautinių bendrovių mažina veiklą Kinijoje arba perkelia svarbiausias funkcijas į kitas šalis. Šį posūkį skatina geopolitinė įtampa, griežtėjanti technologijų eksporto kontrolė ir vis stiprėjanti vietos konkurencija, kurią remia Pekinas.
Tarp ryškiausių signalų – „Microsoft“ sprendimai uždaryti dalį padalinių ir perkelti talentus bei projektus į Japoniją, Singapūrą ar Kanadą, taip pat pranešimai apie „Nokia“ planus reikšmingai sumažinti savo buvimą Kinijoje. Verslui tai reiškia ne tik kaštų, bet ir rizikos perskaičiavimą: pelnas vis dažniau nebeatperka politinio neapibrėžtumo.
Kas pasikeitė po 2018 metų?
Lūžis siejamas su 2018 metais, kai JAV pradėjo taikyti platesnes sankcijas, tarifus ir eksporto kontrolės priemones, ypač pažangioms technologijoms. Kinija tuo pat metu spartino politiką, kuria siekiama keisti užsienio technologijas vietinėmis alternatyvomis valstybės institucijose ir strateginiuose sektoriuose.
Šalia reguliacinių rizikų išaugo ir reputaciniai bei atitikties klausimai: tarptautinėms įmonėms sudėtingiau suderinti du skirtingus reikalavimų pasaulius – Vašingtono ribojimus ir Pekino spaudimą dėl duomenų, kibernetinio saugumo bei vietinių sprendimų prioritetizavimo.
Technologijos ir 5G: Kinijos konkurentai sustiprėjo
Vietos rinkoje išsiskiria intensyvi konkurencija: Kinijos technologijų ir telekomunikacijų gamintojai siūlo pigesnius ir agresyviai diegiamus sprendimus, o tai ypač juntama 5G infrastruktūroje. Dėl to Vakarų įmonių dalis kai kuriose srityse mažėja, o projektų laimėjimą dažnai lemia ne vien technologinė kokybė, bet ir politinė aplinka.
Kompanijos, kurios anksčiau Kinijoje rado nišas verslo programinėje įrangoje, serverių infrastruktūroje ar įmonių IT valdyme, dabar susiduria su dviem paraleliniais procesais: vietinių tiekėjų stiprinimu ir tarptautinių tiekimo grandinių fragmentacija. Praktikoje tai reiškia, kad net sėkmingi produktai tampa priklausomi nuo taisyklių, kurios keičiasi greičiau nei verslas spėja prisitaikyti.
Ką rodo Japonijos ir Taivano pavyzdžiai?
Japonijos pramonės bendrovių patirtis rodo, kad ankstesnė diversifikacija dažnai sumažina šoką, kai Kinijoje smunka paklausa arba didėja reguliaciniai ribojimai. Dalis įmonių persiorientuoja į JAV ir gynybos, autonominių sistemų, pramoninio DI bei kasybos technologijų projektus, kuriuose auga ilgalaikės investicijos.
Taivanas tuo pat metu stiprina ekonominius ryšius su JAV ir remiasi puslaidininkių ekosistemos plėtra bei DI diegimu. Tokia kryptis didina ekonomikos atsparumą, tačiau ir sustiprina pasaulinį technologinį skilimą, kai šalys ir bendrovės priverstos rinktis skirtingas tiekimo grandines ir standartus.
„Svorio centras persikėlė nuo pardavimų Kinijoje prie gebėjimo gaminti ir greitai persitvarkyti, jei rizika šokteli“, – teigia ekonomikos apžvalgininkai, vertinantys vis ryškesnę ekonominio saugumo logiką.
Artimiausiais metais šią tendenciją greičiausiai stiprins dvi jėgos: technologijų kontrolės režimai ir duomenų suvereniteto politika. Dėl to „atsiejimas“ nuo Kinijos kai kuriems sektoriams tampa ne šūkiu, o praktiniu scenarijų planavimu, ypač debesijos, puslaidininkių ir telekomunikacijų grandinėse.
Leave a Reply