Nauji tyrimai rodo, kad dirbtinis intelektas vis ryškiau veikia ne tik tai, ką skaitome internete, bet ir tai, kaip patys kalbame. Analizuojant tūkstančius angliškų tinklalapių nustatyta, kad reikšminga dalis turinio turi aiškių automatizuoto rašymo požymių, o po 2022 metų pabaigos šis mastas smarkiai išaugo.
Pew Research Center apžvalga, atlikta naudojant teksto analizės įrankius, vertino 10 000 atsitiktinai atrinktų anglakalbių puslapių, publikuotų per pastaruosius penkerius metus. Tyrėjai skelbia, kad maždaug 10 proc. jų turėjo ryškių algoritminės autorystės bruožų, o naujausioje, po „ChatGPT“ išpopuliarėjimo sukurtoje, turinio dalyje šis rodiklis esą siekė apie 35 proc.
Ekspertai pabrėžia, kad DI generuojami tekstai dažnai atpažįstami pagal formalų, taisyklingą, bet vienodą stilių, besikartojančias konstrukcijas ir itin „tvarkingą“ argumentaciją. Tai siejama su tuo, kad dideli kalbos modeliai mokomi iš gausių mokslo ir žiniasklaidos tekstynų, kuriuose vyrauja oficiali kalba.
Vienas įdomiausių pastebėjimų susijęs su tuo, kad keičiasi ir žmonių vartojamas žodynas. Analizė, apėmusi šimtus tūkstančių puslapių, fiksavo staigų tam tikrų žodžių bei formuluočių išpopuliarėjimą nuo 2023 metų, o dalis jų siejamos su tipiniu pokalbių robotų stiliumi.
Kalbininkams toks reiškinys nėra netikėtas: jis artimas leksiniam prisitaikymui, kai žmonės perima žodžius ir posakius iš aplinkos, su kuria dažnai bendrauja. Skirtumas tas, kad dabar reikšminga „aplinkos“ dalis yra skaitmeniniai asistentai, paieškos sistemos ir turinio kūrimo įrankiai, kurie kasdien siūlo paruoštas formuluotes.
Vokietijoje dirbantys mokslininkai, siejami su Maxo Plancko instituto aplinka, analizavo spontanišką šneką didelės apimties podkastų įrašuose. Tyrime vertintos šimtai tūkstančių valandų garso įrašų, o išvados leido įtarti, kad dalis žodžių, būdingų pokalbių robotams, pastebimai dažniau ima skambėti ir natūralioje žmonių kalboje.
Ne visi tyrėjų minimi žodžiai yra nauji ar anksčiau nevartoti, tačiau jų „kelias“ į kasdienę šneką, panašu, paspartėjo būtent tada, kai DI tapo lengvai pasiekiamas masėms. Tam įtakos turi ir tai, kad daugelis naudotojų tekstus ne tik skaito, bet ir redaguoja, perfrazuoja ar kuria kartu su DI, todėl net nepastebimai perima siūlomas kalbos klišes.
Kartu ekspertai atkreipia dėmesį į kitą problemą: žmonėms darosi vis sunkiau atskirti, ar tekstą parašė žmogus, ar jis sugeneruotas. Švietimo sektoriuje tai ypač jautru, nes vienodi sintaksės bruožai, pernelyg „sterilus“ stilius ar neįprastai nuosekli struktūra gali kelti įtarimų, tačiau nebūtinai reiškia nesąžiningumą.
Dar viena kryptis, kuri minima tyrėjų diskusijose, yra galimas prisitaikymo pikas. Kai kurios DI stiliaus detalės, per daug atpažįstamos ir imtos vadinti dirbtinėmis, gali būti sąmoningai vengiamos pačių naudotojų, todėl dalies žodžių paplitimas vėliau stabilizuojasi arba net šiek tiek krenta.
Technologijų bendrovės taip pat keičia pačius modelius, siekdamos, kad jų pateikiamas tekstas skambėtų natūraliau ir mažiau primintų šabloninį rašymą. Dėl to formuojasi dvikryptis procesas: žmonės perima DI kalbą, o DI mokomas vis labiau priminti žmonių kalbą, todėl riba tarp jų stilių darosi vis labiau neryški.
Ką tai reiškia praktikoje? Specialistai ragina stiprinti kritinį skaitymą, aiškiai žymėti DI pagalba kurtą turinį ten, kur tai įmanoma, ir sąmoningai lavinti asmeninį rašymo stilių. Kalba nuolat kinta, tačiau šį kartą pokytį spartina ne tik socialinės medijos, bet ir sparčiai į kasdienybę įsiliejęs DI.
Leave a Reply