Pagrindiniai Volstrito indeksai savaitę pradėjo nuosmukiu, o investuotojų dėmesys krypo į JAV obligacijų pajamingumų šuolį ir brangstančią naftą. Rinkose išryškėjo didesnis atsargumas po diskusijų, kad dirbtinis intelektas turėtų būti vystomas lėčiau dėl saugumo rizikų.
Sesijos pabaigoje Dow Jones Industrial Average smuko 0,29 proc. iki 52 421,20 punkto, S&P 500 krito 0,48 proc. iki 7 619,98 punkto. Nasdaq Composite nusileido 0,56 proc. iki 26 186,41 punkto.
Mažesnių bendrovių Russell 2000 indeksas prarado 0,40 proc. ir siekė 2 892,24 punkto. Rinkos baimės indeksas VIX šoktelėjo 7,95 proc. iki 17,10 punkto, signalizuodamas didesnę trumpalaikę įtampą.
DI sektoriui smogė korekcija
Ryškiausiai krito su dirbtiniu intelektu siejamų įmonių akcijos, nes investuotojai perskaičiavo rizikas, kai viešojoje erdvėje sustiprėjo raginimai stabdyti pažangiausių modelių kūrimo tempą. Tokios kalbos jautriai paliečia bendroves, kurių vertinimai pastaraisiais metais augo lūkesčiais apie didžiules DI investicijas ir būsimą pelningumą.
Rinkos lyderei „Nvidia“ sesijos metu teko apie 2 proc. kritimas, o „Broadcom“, „Intel“ ir „Advanced Micro Devices“ akcijos traukėsi maždaug po 4 proc. „Marvell Technology“ smuko apie 6 proc., atspindėdama bendrą rizikos mažinimą technologijų segmente.
„Vasaros viduryje tvyrojo kiek iracionali euforija, kuri dabar atslūgo“, – sakė Chrisas Armstrongas iš Berenberg.
Analitikų vertinimu, DI istorija išlieka patraukli, tačiau rinka tampa jautresnė klausimams apie reguliavimą, saugumo standartus ir kapitalo išlaidų tvarumą. Ypač svarbu, kiek ilgai įmonės galės išlaikyti milžinišką investicijų tempą, jei konkurencija ir geopolitika skatins „lenktynes“ dėl pajėgiausių modelių.
Nafta, obligacijos ir FED
Nuotaikas slėgė ir energijos kainos: nafta brango po žinių, kad Saudo Arabija uždarė svarbų naftotiekį, leidžiantį apeiti Ormuzo sąsiaurį. Geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose didina tiekimo sutrikimų riziką ir palaiko aukštesnių kainų scenarijų.
JAV naftos kaina anksčiau buvo perkopusi 100 JAV dolerių ribą už barelį, tai atitinka maždaug 92 eurus. Brangesnė energija finansų rinkoms reiškia dvigubą spaudimą: didesnę infliacijos riziką ir mažesnę tikimybę, kad palūkanos greitai ims mažėti.
Šią savaitę investuotojai laukia JAV centrinio banko posėdžio ir signalų dėl palūkanų normų trajektorijos. Pagal CME „FedWatch“ įrankį, rinkos kainodaroje matoma apie 90 proc. tikimybė, kad palūkanos bus keliamos.
Papildomą įtampą sukėlė JAV 10 metų obligacijų pajamingumo šuolis iki aukščiausio lygio nuo 2023 metų spalio, nes didesnis pajamingumas mažina akcijų patrauklumą. Tuo metu dalis rinkos strategų perspėja, kad silpstantys techniniai signalai gali padidinti korekcijos tikimybę artimiausiu 1–3 mėnesių laikotarpiu.
Leave a Reply