Europos akcijų biržos ketvirtadienio rytą startavo kilimu, nors Volstrite prieš tai vyravo kritimas po JAV Federalinio rezervų banko sprendimo pirmą kartą per daugiau nei trejus metus padidinti bazines palūkanų normas. Investuotojai regione signalus priėmė palyginti ramiai, tačiau rinkų dėmesys greitai persimetė į valiutas ir obligacijų pajamingumus.
Platesni Europos indeksai „Euro Stoxx 50“ ir „Stoxx 600“ sesijos pradžioje kilo daugiau nei 0,6 proc. Pagrindiniai indeksai Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose ir Šveicarijoje taip pat judėjo į viršų, o Londono „FTSE 100“ išsiskyrė didesniu, daugiau nei 1 proc. šuoliu.
Prancūzijos rinkoje stipriau brango pramonės ir automobilių gamintojų akcijos: „Renault“ kilo daugiau nei 2 proc., „Stellantis“ – apie 1,6 proc., „Schneider Electric“ – apie 1,3 proc. Tuo pat metu technologijų sektoriuje fiksuotas išsiskiriantis spaudimas, pavyzdžiui, „Dassault Systèmes“ akcijos smuko apie 2,4 proc.
Toks Europos optimizmas pasirodė po labiau nervingos dienos JAV: „Dow Jones“ indeksas trečiadienį krito apie 1,2 proc., „S&P 500“ – apie 0,4 proc., o „Nasdaq“ beveik nekito. Azijoje naktį vyravo mišrios nuotaikos: Tokijo „Nikkei 225“ kilo apie 0,2 proc., Seulo „Kospi“ – apie 0,9 proc., tačiau Honkongo „Hang Seng“ traukėsi apie 0,7 proc., o Šanchajaus indeksas – apie 0,4 proc.
Rinkoms svarbiausia – doleris ir pajamingumai
Didesni judesiai išryškėjo valiutų ir skolos vertybinių popierių rinkose. JAV doleris pakilo į aukščiausią lygį per maždaug septynias savaites, o šį šuolį sustiprino po sprendimo pašokę trumpesnio laikotarpio JAV iždo obligacijų pajamingumai.
Euras ryte buvo silpnesnis, jo kursas JAV dolerio atžvilgiu krito apie 0,5 proc. iki maždaug 1,146. Praktikoje stipresnis doleris gali palengvinti Europos eksportuotojų konkurencingumą JAV rinkoje, tačiau kartu brangina doleriais įkainojamas žaliavas, ypač energijos išteklius.
Obligacijų rinkoje dvejų metų JAV iždo obligacijų pajamingumas, laikomas jautriausiu palūkanų lūkesčiams, pakilo maždaug iki 4,72 proc. nuo apie 4,67 proc. prieš sprendimą ir laikėsi netoli šio lygio. Dešimties metų pajamingumas sukosi ties maždaug 5 proc. riba, atspindėdamas ir energijos kainų rizikas, ir investuotojų nerimą dėl JAV fiskalinės padėties.
Ko tikisi investuotojai toliau?
Rinkos dalyviai vis dažniau vertina, kad palūkanų didinimo ciklas gali nesibaigti vienu sprendimu. Pagal išvestinių priemonių kainodarą investuotojai pilnai įskaičiuoja dar vieną palūkanų kėlimą iki gruodžio, o galimybę, kad tai įvyks jau spalį, vertina maždaug kaip 50 proc.
Vienu iš svarbių artimiausių impulsų Europai turėjo tapti Anglijos banko posėdis, kur tikėtasi palūkanų normų palikimo tame pačiame lygyje. Tuo metu Japonijos banko sprendimo investuotojai laukė penktadienį, o rinkose sklandė lūkesčiai, kad Japonija gali imtis griežtesnės politikos žingsnių.
Analitikai pabrėžia, kad geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir energijos kainų jautrumas išlieka viena didžiausių rizikų infliacijos trajektorijai, todėl centriniai bankai gali būti priversti ilgiau išlaikyti griežtesnę pinigų politiką. Tokia aplinka ypač svarbi euro zonos įmonėms, kurių kaštai priklauso nuo importuojamų žaliavų, o finansavimo sąnaudos – nuo obligacijų pajamingumų.
Leave a Reply