Netoli Lenkijos sienos, ties Dorohusko apylinkėmis, užfiksuotas incidentas, kai į žemę galėjo nukristi iš oro atskridęs objektas. Kol kas oficialiai nepatvirtinta, koks tiksliai ginkluotės ar technikos tipas buvo aptiktas, tačiau kariškiai akcentuoja, kad sprendimą lems papildomi patikrinimai.
Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinės vadovybės atstovas Jerzy Goryszewskis vietos žiniasklaidai teigė, kad pagal priartėjimo greitį tai greičiausiai nebuvo įprastas lėtesnis bepiločio tipas. Pasak jo, labiau tikėtinas reaktyvinis dronas arba kitas objektas, pavyzdžiui, raketa, o tiksli kilmė ir modelis dar bus nustatomi.
Ukrainos karinės institucijos pastaruoju metu taip pat yra informavusios apie Rusijos smūgių metu Vakarų Ukrainos kryptimi pasirodančius reaktyviniu varikliu varomus bepiločius. Dėl to viešojoje erdvėje vis dažniau minimos „Gierań“ serijos platformos, kurios laikomos pigesne ir paprastesne alternatyva daliai sparnuotųjų raketų užduočių.
Kas yra „Gierań-4“ ir „Gierań-5“?
„Gierań-4“ ir „Gierań-5“ siejami su „Gierań-2“ evoliucija, tačiau svarbiausias skirtumas yra jėgainė: naujesnės versijos siejamos su turboreaktyviniu varikliu. Tai reiškia didesnį greitį ir kitokią skrydžio dinamiką, kuri gali apsunkinti perėmimą priemonėmis, skirtomis lėtesniems taikiniams.
Pagal viešai skelbiamą informaciją „Gierań-4“ maksimalus greitis gali siekti apie 500 kilometrų per valandą. Apie didesnį „Gierań-5“ dažniau kalbama kaip apie dar greitesnę platformą, kuriai priskiriamas iki 600 kilometrų per valandą greitis, nors dalis parametrų išlieka nepatvirtinti nepriklausomai.
Nuotolis, kovinė galvutė ir valdymas
Vienas dažniausiai minimų aspektų yra nuotolis: Ukrainos pusė yra viešai užsiminusi apie atvejus, kai tokio tipo aparatai galėjo įveikti maždaug 960 kilometrų distanciją. Tai teoriškai leidžia atakuoti taikinius toli nuo fronto linijos ir didina riziką pasienio regionams, kai skrydžio trajektorijos eina netoli NATO sienos.
„Gierań-5“ kovinės galvutės masė viešuose vertinimuose siejama su maždaug 90 kilogramų svoriu. Tokia apkrova gali sukelti reikšmingą žalą infrastruktūrai, ypač jei smūgis tenka logistikos, energetikos ar transporto objektams.
Taip pat viešai teigiama, kad „Gierań-5“ gali turėti elektrooptines sistemas ir didesnį atsparumą trukdymui. Tai siejama su galimybe skrydžio metu nuotoliniu būdu koreguoti kursą, o paskutinėje fazėje pasikliauti vidiniu taikinio paieškos ir nutaikymo sprendimu.
Kodėl tai svarbu Lenkijai?
Pasienio incidentai kelia didelį dėmesį dėl galimos grėsmės civiliams ir infrastruktūrai, net jei smūgis įvyko už Lenkijos teritorijos ribų. Kuo greitesnis ir sudėtingiau perimamas taikinys, tuo mažiau laiko turi oro gynyba įvertinti situaciją, priimti sprendimą ir veikti.
Kariškiai pabrėžia, kad kol nėra galutinės ekspertizės, bet kokios išvados dėl konkretaus modelio būtų tik preliminarios. Tačiau faktas, kad regione fiksuojami galimai reaktyviniai bepiločiai, rodo besikeičiančią grėsmių dinamiką ir spaudimą stiprinti ankstyvojo perspėjimo bei oro gynybos grandis.
Leave a Reply