Europos Parlamento nariai ragina Europos Komisiją grįžti prie idėjos įtvirtinti aiškias atsakomybės taisykles, kai žalą sukelia dirbtinis intelektas. Tikslas – užpildyti spragas, kurias paliko 2024 metais priimtas DI aktas: jis daugiausia nustato, kaip valdyti rizikas, bet mažiau atsako į klausimą, kas atlygina jau padarytą žalą.
Pagal parlamentarų siūlymą, atsakomybė galėtų labiau kristi ant pažangiausius modelius kuriančių ir tiekiančių bendrovių pečių, jei jų technologijos realiame pasaulyje būtų panaudotos nenumatytais būdais. Diskusijų centre atsiduria didieji DI tiekėjai, kurių modeliai diegiami tiek versle, tiek viešajame sektoriuje.
Kas keistųsi nukentėjusiems
Vienas svarbiausių svarstomų pokyčių – supaprastinti kelią nukentėjusiems gauti kompensaciją. Praktikoje tai galėtų reikšti mažesnes bylinėjimosi sąnaudas ir aiškesnį mechanizmą, kai žalos aplinkybės susijusios su sudėtingais modeliais, duomenimis ar automatizuotais sprendimais.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI sistemų žala dažnai yra netiesioginė: nuo klaidingų rekomendacijų, diskriminacinių sprendimų ar netinkamos automatizacijos iki kibernetinių incidentų, kai DI įrankiai paspartina atakų vykdymą. Tokiose situacijose įrodyti priežastinį ryšį ir kaltę paprastam vartotojui ar mažai įmonei gali būti ypač sudėtinga.
Kodėl DI aktas gali būti nepakankamas
DI aktas nustato rizikos lygmenis ir pareigas kūrėjams bei diegėjams, tačiau jis nėra klasikinis žalos atlyginimo įstatymas. Be to, reguliavimas mažiau aprėpia etapą iki sistemų diegimo, kai modeliai mokomi ir testuojami, nors būtent šiame etape gali išryškėti pažeidžiamumai, vėliau išnaudojami realiose atakose ar piktnaudžiavime.
Kita problema – polinkis sureikšminti pačią technologiją, tarsi sprendimus priimtų autonomiškas veikėjas. Teisininkai pabrėžia, kad DI neturi būti traktuojamas kaip atsakomybę prisiimantis subjektas: vertinant incidentus svarbu identifikuoti konkrečius sprendimus priėmusius asmenis ir organizacijas, taip pat grandinę nuo kūrėjo iki diegėjo.
Politinis kontekstas ir galimos kliūtys
Ši iniciatyva politiškai jautri, nes Europos Sąjunga pastaruoju metu vienu metu siekia ir griežtesnio skaitmeninių rizikų valdymo, ir reguliavimo supaprastinimo, kad būtų lengviau augti verslui. Be to, atsakomybės klausimai persidengia su atnaujintomis bendrosiomis produktų atsakomybės taisyklėmis, todėl reikėtų aiškiai atskirti, kas sprendžiama bendrai, o kas reikalauja DI specifinių nuostatų.
Jei Europos Komisija ryžtųsi naujam teisėkūros paketui, jis galėtų tapti esminiu signalu rinkai: saugumo investicijos, testavimas, incidentų valdymas ir skaidrumas taptų ne tik reputacijos, bet ir tiesioginės finansinės rizikos klausimu. Verslui tai reikštų didesnį aiškumą, tačiau kartu ir didesnes pareigas už tai, kaip pažangūs DI modeliai veikia realiose situacijose.
„Dabartinis modelis iš esmės nepalieka aiškių teisių žmonėms, kurie nukenčia nuo dirbtinio intelekto, ir mažina kūrėjų paskatas investuoti į saugumą“, – sakė „Bruegel“ tyrėjas Mario Mariniello.
Leave a Reply