Rudeninė slogi nuotaika smogia netikėtai: specialistai pataria, ką įtraukti į mitybą

Written by

in

Rudeninė slogi nuotaika daugeliui pasireiškia ne tik psichologiškai, bet ir fiziologiškai, nes trumpėjant dienoms organizmas gauna mažiau natūralios šviesos. Tai siejama su serotonino ir dopamino aktyvumo pokyčiais bei melatonino ritmu, todėl gali didėti mieguistumas, kristi energija ir motyvacija.

Specialistai pabrėžia, kad tokia būsena dažnai būna laikina ir, organizmui prisitaikant prie sezono, per kelias savaites gali susilpnėti. Vis dėlto, jei prislėgtumas stiprėja, trukdo darbui ar santykiams, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu.

Kas vyksta organizme rudenį

Mažesnis šviesos kiekis veikia cirkadinius ritmus, o tai gali atsiliepti miego kokybei ir savijautai dieną. Daliai žmonių tuo metu sustiprėja noras rinktis saldumynus ir greituosius angliavandenius, nes taip trumpam pakeliamas energijos pojūtis.

Kita dažna priežastis yra vitamino D trūkumo rizika, nes šaltuoju sezonu Lietuvoje odai sunkiau pasigaminti pakankamą jo kiekį. Vitamino D kiekį patikimiausia įvertinti atlikus kraujo tyrimą, o papildus vartoti derinant su gydytoju ar vaistininku.

Ką verta įtraukti į mitybą

Nuotaikai ir energijai palaikyti rekomenduojama dažniau rinktis riebias žuvis, pavyzdžiui, lašišą, sardines ar skumbrę, nes jose gausu omega-3 riebalų rūgščių. Mokslinėje literatūroje omega-3 siejamos su uždegimo mažinimu ir galimu teigiamu poveikiu emocinei savijautai.

Kasdienėje mityboje praverčia ir kiaušiniai, riešutai bei sėklos, nes tai patogūs baltymų ir mikroelementų šaltiniai. Tokie produktai padeda palaikyti stabilesnį sotumą, todėl dažnai lengviau suvaldyti impulsyvų norą užkandžiauti saldumynais.

Jei norisi saldaus skonio, specialistai siūlo rinktis juodąjį šokoladą saikingai, kaip desertą, o ne kaip užkandį visai dienai. Kuo didesnė kakavos dalis, tuo mažiau pridėtinio cukraus, tačiau porcijos dydis vis tiek svarbus dėl didelės energinės vertės.

Kas dar padeda be maisto

Ne mažiau svarbus kasdienis režimas: bent 30 minučių pasivaikščiojimo šviesiu paros metu gali pagerinti budrumą ir miego ritmą. Taip pat rekomenduojama miegoti maždaug 7–9 valandas tamsiame kambaryje ir kuo reguliariau eiti miegoti.

Emocinei savijautai padeda ir socialinis ryšys, hobiai bei sąmoninga savipriežiūra, ypač laikotarpiais, kai didėja darbo krūviai. Jei prislėgtumas užsitęsia ilgiau nei dvi savaites, atsiranda beviltiškumo jausmas ar kiti nerimą keliantys simptomai, delsti nereikėtų.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *