Lenkija pastaraisiais metais tapo viena dažniausiai kibernetinėse erdvėse atakuojamų valstybių, o bandymai smogti šalies infrastruktūrai fiksuojami nuolat. Tačiau didelė dalis atakų esą neutralizuojama dar ankstyvoje stadijoje, kol jos neperauga į rimtesnius sutrikimus.
Apie tai Rzeszove kalbėjo generolas majoras Karolis Molenda, anksčiau vadovavęs Lenkijos Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų komponentui. Šiuo metu jis dirba NATO vado transformacijai strateginiu patarėju ir Aljanse eina vadinamąją Cyber Champion pareigybę.
Šimto procentų saugumo nebūna
Generolo vertinimu, nė viena sistema negali būti visiškai apsaugota, todėl svarbiausias tikslas yra ne pažadas užkirsti kelią viskam, o gebėjimas greitai atlaikyti smūgį ir atkurti veiklą. Kibernetinis atsparumas, pasak jo, turi būti įdiegtas jau projektavimo etape, o ne pridedamas vėliau kaip papildomas priedas.
„Reikia prisiminti, kad nėra šimto procentų saugios sistemos ir tokios niekada nebus. Todėl kuriant sistemas, atsparumas turi būti įdiegtas nuo pat pradžių“, – sakė K. Molenda.
Praktikoje tai reiškia griežtesnį tiekimo grandinės vertinimą, aiškiai apibrėžtas prieigos teises, duomenų atsargines kopijas ir testuojamus incidentų valdymo planus. Energetikos, telekomunikacijų, transporto ar sveikatos sektoriuose tokie sprendimai lemia, ar ataka taps tik nemaloniu incidentu, ar plataus masto krize.
Kada atsakas peržengia kibernetinę erdvę?
Pasak generolo, iki šiol fiksuoti incidentai nebuvo tokie, kad sukeltų žmonių žūtis ar masiškai suniokotų kritinę infrastruktūrą. Tačiau jis pabrėžė, kad kritinės žalos ar aukų atveju valstybės reakcija negalėtų apsiriboti vien skaitmenine erdve.
„Iki šiol tai nėra atakos, po kurių kas nors būtų žuvęs ar infrastruktūra būtų reikšmingai nukentėjusi. Jei susidurtume su tokia ataka, visos valstybės atsakas būtų atitinkamas ir neapsiribotų vien kibernetine erdve“, – teigė K. Molenda.
Tokie scenarijai siejami ne tik su duomenų vagystėmis ar svetainių trikdymu, bet ir su bandymais paveikti fizinius procesus, pavyzdžiui, energetikos ar pramonės valdymo sistemas. Dėl to NATO vis daugiau dėmesio skiria tarpsektoriniam pasirengimui ir koordinavimui, kai vienu metu reikia ir techninių, ir politinių sprendimų.
Gynybos sėkmė priklauso nuo žmonių
K. Molenda akcentavo, kad efektyvi gynyba remiasi nuolatiniu karinių ir civilinių operacinių komandų darbu bei geru priešininkų taktikų ir naudojamų įrankių pažinimu. Jis atskirai paminėjo iniciatyvą Cyberlegion, kurioje daugiau kaip 3 000 civilių ekspertų savanoriškai prisideda prie valstybės kibernetinės gynybos.
Jo vertinimu, vienas iš atgrasymo elementų yra gebėjimas identifikuoti ir viešinti priešišką infrastruktūrą. Tokia praktika didina užpuolikų kaštus, apsunkina pasirengimą ir gali sumažinti pakartotinių atakų tikimybę.
Kalbėdamas apie saugumą regione, generolas pabrėžė, kad netoli vykstantis karas didina Lenkijos grėsmių suvokimą ir skatina dalintis patirtimi su sąjungininkais. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tikslas nėra vienos valstybės izoliacijai prilygstanti apsauga, o viso Aljanso skaitmeninis atsparumas.
„Čia kalbama ne apie vieną skaitmeniškai pažangią ir saugią valstybę. Kalbama apie Aljansą, kuris būtų skaitmeniškai pažangus ir skaitmeniškai atsparus“, – sakė K. Molenda.
Leave a Reply