Eksporto augimas, bet negrįžta į normą
Artimųjų Rytų žalios naftos eksportas rugsėjį pakilo iki aukščiausio mėnesio lygio nuo karo su Iranu pradžios prieš septynis mėnesius. Laivybos ir prekybos duomenys rodo, kad regionas rado būdų palaikyti tiekimą, tačiau maršrutai išlieka trapūs.
Preliminariais „Kpler“ vertinimais, regiono eksportas siekė apie 16,3 mln. barelių per dieną. Vis dėlto tai tebėra maždaug 3,2 mln. barelių per dieną mažiau nei vasarį fiksuoti 19,5 mln. barelių per dieną.
Saudo Arabija didino krovinius
Didžiausią eksporto šuolio dalį lėmė Saudo Arabija, kuri per mėnesį daugiau nei padvigubino išgabenimus. Rugpjūtį šalis eksportavo apie 2,45 mln. barelių per dieną, o rugsėjį apimtys priartėjo prie 5,4 mln. barelių per dieną.
Prognozuota, kad per Hormuzo sąsiaurį praplauks apie 9,7 mln. barelių per dieną, nes Saudo Arabija didino pakrovimus Persijos įlankos terminaluose. Papildomą spaudimą logistikai sukėlė atakos, apgadinusios Rytų–Vakarų naftotiekį, kuriuo žaliava gabenama į Raudonosios jūros kryptį.
SGD laivai grįžta, bet sustabdymai tęsiasi
Rugsėjį per Hormuzo sąsiaurį vėl fiksuota keli su Kataru siejami suskystintų gamtinių dujų tanklaivių reisai, kai rugpjūtį viešai matomų kirtimų praktiškai nebuvo. Vis dėlto normalus SGD eksportas dar neatkurtas, o daliai pirkėjų Europoje ir Azijoje tiekimo stabdymai pratęsti.
Italijos bendrovė „Edison“ pranešė gavusi naują „QatarEnergy“ pranešimą, kuriuo nenugalimos jėgos aplinkybės pratęstos iki gruodžio pradžios. Dėl to dar šeši SGD kroviniai į Italijos Adriatic LNG terminalą nebus pristatyti.
„Edison“ nurodė, kad nuo balandžio praleistų krovinių skaičius pasiekė 35, o 23 jų bendrovė pakeitė alternatyviais tiekimais, daugiausia iš Jungtinių Valstijų. Pagal 25 metų sutartį su „QatarEnergy“ „Edison“ kasmet gaudavo 6,4 mlrd. kubinių metrų dujų, tai sudaro apie 10 proc. Italijos vartojimo.
Apie tęsiamus tiekimo ribojimus informuoti ir kai kurie pirkėjai Pakistane bei Bangladeše, kuriems pristatymų sustabdymai numatyti iki lapkričio. Nenugalimos jėgos sąlyga leidžia laikinai nevykdyti įsipareigojimų, kai įvykių, kurių įmonė nekontroliuoja, pasekmės trukdo vykdyti sutartis.
„Jeigu regione Iranas negalės parduoti naftos, jos neparduos ir niekas kitas“, – sakė Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas.
Trikdžiai sustiprėjo po Jungtinių Valstijų ir Izraelio smūgių Iranui, kurie, pasak pranešimų, įvyko vasario 28 dieną ir tapo karo pradžios signalu. Nuo tada laivybos srautai per Hormuzo sąsiaurį sumažėjo, o įtampą dar labiau augino komercinių laivų atakos ir grėsmės regione.
Kas plaukė per Hormuzą?
Laivų sekimo duomenys, kuriuos apibendrino „Kpler“ ir „LSEG“, rodė kelis konkrečius reisus iš Kataro Ras Laffan terminalo. Tarp minimų maršrutų buvo pristatymai į Indiją, Pakistaną ir kroviniai, nukreipti į Kiniją.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad tikslus kirtimų skaičius gali būti neaiškus, nes dalis laivų, plaukdami per sąsiaurį, išjungia atpažinimo signalus. Dėl to viešai prieinami sekimo žemėlapiai ne visada atspindi visą srautą.
Duomenų teikėjo ICIS vertinimu, per pirmuosius šešis karo mėnesius Kataras eksportavo tik 18 SGD krovinių, kai tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau jų buvo 509. Kadangi visi SGD tanklaiviai iš Kataro privalo kirsti Hormuzo sąsiaurį, šalis neturi realios alternatyvios eksporto krypties.
Kataro energetikos ministras Saad Sherida Al-Kaabi teigė, kad apėjimo vamzdyno statyba ekonomiškai neatsipirktų, nes reikėtų ir naujos infrastruktūros dujoms suskystinti už Kataro ribų. Tuo metu atakos Ras Laffan infrastruktūrai apgadino du SGD gamybos įrenginius, o gamybos pajėgumai, pasak ministro, sumažėjo maždaug 17 proc., o pilnas remontas gali užtrukti apie trejus metus.

Leave a Reply