Pankolis dažnai vertinamas tik dėl gumbinės dalies, o jo plunksniški lapai neretai keliauja į šiukšliadėžę. Italų virtuvėje šie lapai laikomi visaverčiu ingredientu: juos sutrina su aliejumi, riešutais ir sūriu, taip gaunamas aromatingas žalias padažas.
Pankolio lapų skonis primena anyžių ir citrusus, todėl toks pesto būna lengvesnis nei klasikinis bazilikų variantas. Jis tinka ne tik makaronams, bet ir prie keptų daržovių, žuvies ar kaip užtepėlė ant skrudintos duonos.
Kas tai per padažas?
Italijoje paplitęs pankolio lapų pesto dažnai vadinamas pesto iš pankolio žalumos. Jo esmė paprasta: švieži lapai sutrinami iki vientisos masės, o skonis subalansuojamas česnaku, riešutais ir brandintu sūriu.
Tokio padažo populiarumą didina ir praktiškumas: sunaudojama daugiau daržovės, sumažėja maisto švaistymas, o patiekalai įgauna ryškesnį, gaivų aromatą. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją virtuvėje maksimaliai panaudoti visą produktą.
Kokie ingredientai geriausiai dera?
Pagrindas yra kokybiškas alyvuogių aliejus, nes jis lemia tiek skonį, tiek tekstūrą. Vietoje įprastų kedrinių pinijų dažnai pasirenkami skrudinti migdolai be luobelės arba graikiniai riešutai, kurie tinka prie anyžinės natos.
Įprastai dedama česnako ir kietojo, brandinto sūrio, o prireikus pagardinama druska bei trupučiu citrinos sulčių. Jei padažas atrodo per tirštas, jį galima atskiesti keliais šaukštais vandens nuo makaronų virimo, kad lengviau pasidengtų.
Kaip paruošti ir laikyti?
Paruošimas trunka kelias minutes: visi ingredientai sudedami į trintuvą ir sutrinami iki norimos konsistencijos. Svarbu neperplakti per ilgai, kad padažas neimtų kartėti ir neprarastų gaivaus aromato.
Paruoštą pesto patogu laikyti sandariame indelyje šaldytuve kelias dienas. Kad paviršius netamsėtų, viršų rekomenduojama plonai užpilti alyvuogių aliejumi, kuris veikia kaip apsauginis sluoksnis nuo oro.
Toks padažas geriausiai atsiskleidžia sumaišytas su karštais makaronais, tačiau lygiai taip pat tinka kaip priedas prie orkaitėje keptų daržovių ar prie traškios itališkos duonos. Jei norisi švelnesnio skonio, česnako kiekį galima sumažinti, o anyžinę natą sušvelninti papildomu sūriu.
Leave a Reply