Arkties saugumas – darbotvarkės centre
Jungtinės Valstijos šiuo metu neplanuoja didinti savo karinės obecities Islandijoje, tačiau su Reikjaviku tęsia konsultacijas dėl saugumo Šiaurės Atlante ir platesniame Arkties regione. Tai aptarta per JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio vizitą Islandijos sostinėje.
Pasak JAV diplomatinės vadovybės, dėmesys telkiamas į regiono stabilumą ir NATO atgrasymo priemones, o bet kokie sprendimai dėl papildomų pajėgų priklausytų ir nuo pačios Islandijos politinės valios. Islandija yra NATO narė, tačiau neturi nuosavos kariuomenės.
„Jūs neturite savo kariuomenės, bet esate NATO narė ir prisidedate – tai svarbu“, – sakė Marco Rubio.
Ką reiškia JAV ir Islandijos gynybos ryšiai?
Islandija saugumo architektūroje remiasi 1951 metais pasirašyta dvišale gynybos sutartimi su JAV. Pagal šį susitarimą Vašingtonas įsipareigojo prisidėti prie salos gynybos, o Islandija sudaro sąlygas sąjungininkų veiklai ir priimančios šalies paramai.
Rubio vizito metu pabrėžta, kad Islandija prie regiono saugumo prisideda leisdama JAV ir sąjungininkų pajėgoms naudotis infrastruktūra, taip pat rengdama ir priimdama pratybas. JAV karinis vaidmuo Islandijoje per pastaruosius dešimtmečius kito: po Šaltojo karo nuolatinė laikysena buvo mažinama, o 2006 metais reikšminga dalis nuolatinių pajėgumų buvo iškelta.
Kodėl Islandija svarbi Šiaurės Atlantui?
Islandijos geografinė padėtis tarp Šiaurės Amerikos, Grenlandijos ir Europos daro ją strategiškai reikšmingą NATO logistikai bei stebėsenai Šiaurės Atlante. Uostai ir oro uostai šiame maršrute vertinami kaip svarbūs sąjungininkų mobilumui, greitam pastiprinimų permetimui ir jūrinių grėsmių kontrolei.
Ekspertų vertinimu, praktinėse derybose gali būti kalbama ne tiek apie naujų karių dislokavimą, kiek apie infrastruktūros plėtrą ar modernizavimą, kad prireikus sąjungininkų pajėgos galėtų veikti greičiau. Tokios priemonės atitiktų pastaraisiais metais stiprėjančią NATO orientaciją į atgrasymą šiauriniuose flanguose.
Pokalbiuose – ir kiti geopolitiniai klausimai
Susitikimuose Reikjavike aptarti ne tik gynybos, bet ir platesni tarptautiniai klausimai, įskaitant bendradarbiavimą su partneriais Arkties saugumo temomis, karą Ukrainoje ir situaciją Artimuosiuose Rytuose. Taip pat paliestos prekybinės temos bei didžiųjų valstybių konkurencija, kuri vis dažniau persikelia ir į šiaurines platumas.
Vizitas turėjo ir simbolinį aspektą: Rubio priimtas Hofdi viloje – vietoje, siejamoje su istoriniais JAV ir Sovietų Sąjungos lyderių susitikimais. Šis kontekstas pabrėžė, kad Šiaurės Atlanto ir Arkties kryptis vėl tampa viena svarbiausių geopolitinės darbotvarkės ašių.
Leave a Reply