Mokslininkai, pasitelkę kompiuterinės tomografijos tyrimus, iš naujo ištyrė beveik prieš šimtmetį Egipte rastą krokodilo kaukolę ir nustatė, kad ji priklauso iki šiol neaprašytai genčiai. Fosilija datuojama maždaug 45 milijonų metų senumu ir padėjo pakoreguoti dalį krokodilų evoliucinio medžio.
Radavietė siejama su Mokattam geologine formacija – tuo pačiu kalkakmeniu, iš kurio išskobtas Didysis Sfinksas Gizoje. Tyrėjų dėmesį patraukė simboliška detalė: kaip ir Sfinkso atveju, kaukolei trūksta snukio galo, todėl atradimas įgavo ir kultūrinį atspalvį.
Naujoji gentis ir rūšis pavadinta Herugavialis cairensis, taip pagerbiant egiptiečių dievą Heru ir išryškinant ryšį su Kairu. Tyrimo autoriai – mokslininkai iš Egipto, Jungtinės Karalystės, Švedijos ir Vokietijos – rezultatus paskelbė žurnale Royal Society Open Science.
Kaukolė dar 1927 metais buvo priskirta genčiai Tomistoma, į kurią įtraukiamas ir šiandien gyvenantis netikrasis gharialas, pasižymintis ilgu, siauru snukiu. Vis dėlto nauji vaizdiniai duomenys atskleidė aiškius anatominius skirtumus, kurių anksčiau nebuvo įmanoma tiksliai įvertinti.
Tarp išskirtinių bruožų mokslininkai nurodė pakilusias ir labiau išsikišusias akiduobes bei kitus kaukolės sandaros požymius, rodančius kitokius giminystės ryšius. Dėl to rūšis perkelta į naują gentį, o beveik šimtmetį galiojusi klasifikacija iš esmės pakeista.
Tyrimo bendraautoriai pabrėžė, kad panašumas tarp pradingusio fosilijos snukio galo ir Sfinkso nosies tapo viena iš idėjų, inspiravusių naują pavadinimą. „Būtent ši sąsaja padėjo pasirinkti pavadinimą, kuris nurodo ir į vietą, ir į Egipto kultūrinį kontekstą“, – sakė vienas iš tyrimo vadovų.
Mokslininkų vertinimu, prieš maždaug 45 milijonus metų didelė šiandieninio Egipto ir aplinkinių teritorijų dalis buvo užlieta sekliais vandenimis. Herugavialis, kaip spėjama, gyveno greta mažiausiai dar dviejų ilgasnukių krokodilų rūšių, o tai rodo, kad regione egzistavo turtinga ir įvairi pusiau vandens roplių fauna.
Naujoji rūšis priskiriama grupei, kurios šiais laikais yra išlikę tik keli atstovai, tarp jų Indijos gharialas ir netikrasis gharialas. Fosilijų duomenys leidžia manyti, kad jų giminaičiai kadaise buvo paplitę kur kas plačiau, o mokslinėje literatūroje aprašyta daugiau nei 40 susijusių rūšių.
Tyrėjai taip pat aptarė, kad Viduržemio jūros regione tinkamas buveines galėjo sumažinti klimato vėsimas ir krintantis jūros lygis, o vėlesni šiltesni laikotarpiai kai kuriose vietovėse galėjo skatinti biologinės įvairovės atsigavimą. Vis dėlto norint tiksliau atsakyti, kaip šie krokodilų giminaičiai plito ir kodėl vėliau regione išnyko, būtini papildomi radiniai ir platesnė fosilijų analizė.
Leave a Reply